Yukichi Fukuzawa
| Jukičis Fukudzava jap. 福澤 諭吉 = Fukuzawa Yukichi | |
|---|---|
| |
| 1862 m. Paryžiuje | |
| Gimė | 1835 m. sausio 10 d. Nakacu, Oitos prefektūra,  Japonija
|
| Mirė | 1901 m. vasario 3 d. (66 metai) Tokijas, Japonija
|
| Tautybė | japonas |
| Veikla | švietėjas, rašytojas |
 Vikiteka |
Yukichi Fukuzawa |
Jukičis Fukudzava (jap. 福澤 諭吉 = Fukuzawa Yukichi; 1835 m. sausio 10 d. – 1901 m. vasario 3 d.) – japonų švietėjas, rašytojas. Laikomas vienas iš pagrindinių modernios Japonijos kūrėjų, propagavusių modernizaciją ir po Meidži restauracijos prisidėjusių prie Vakarų mokslo sklaidos. Fukudzava išleido kelias dešimtis knygų, padariusių didelę įtaką Japonijos švietimo raidai, rašė vadovėlius, įkūrė Tokijuje mokyklą, kuri vėliau peraugo į Kejo universitetą.[1]
Biografija redaguoti
Fukudzava gimė Osakoje, žemesnio rango samurajaus šeimoje. 1854 m. išvyko mokytis į Nagasakį, kur pirmą kartą susidūrė su vakarietišku mokslu ir idėjomis. Studijavo olandų kalbą, vėliau mokslus tęsė Osakoje pas Koan Ogatą. 1858 m. persikėlė į Edo (dabartinis Tokijas), ten įkūrė olandų kalbos mokyklą Kejo gidžiuku (jap. 慶應義塾 = Keio Gijuku). Vėliau vis daugiau dėmesio ėmė skirti anglų kalbai, nes ji jam pasirodė svarbesnė tarptautiniu mastu, ją pradėjo mokyti ir savo mokykloje.[1]
1860 m. Fukudzava buvo vienas iš delegacijos, vykusios į JAV semtis žinių, narys. 1862 m. kaip vertėjas prisijungė prie misijos, vykusios į Europą. Jos metu aplankė pagrindines žemyno valstybes, o keliaudamas traukiniu iš Peterburgo į Berlyną kirto tuometinės Rusijos imperijos sudėtyje buvusią Lietuvos teritoriją. Savo dienoraštyje aprašė, kaip rugpjūčio 25 d. ryte buvo sustojęs Kaune, pusryčiavo stoties restorane, prieš vykstant toliau turėjo galimybę šiek tiek aplink pasivaikščioti. Manoma, kad ši delegacija buvo pirmieji japonai, lankęsi Lietuvoje, o Fukudzava – pirmasis, tai aprašęs.[2] Šių kelionių pagrindu išleido knygas, pristačiusias Vakarų civilizaciją Japonijoje.
Po Meidži restauracijos Fukudzava atsisakė kvietimų užimti politinius postus ir dėmesį skyrė švietimui: rašė knygas, skaitė paskaitas, publikavo straipsnius spaudoje. Buvo vienas iš pagrindinių feodalinės sistemos kritikų, palaikė vakarietiškų idėjų diegimą Japonijoje, nepalankiai atsiliepė apie senąsias tradicijas, vietoje jų siūlė vadovautis mokslu. Nors iš pradžių propagavo individo laisvės idėjas, vėliau pradėjo tuo abejoti, ėmė pasisakyti už harmoniją tarp valstybės ir piliečių, palaikė Japonijos agresyvią politiką aplinkinių šalių atžvilgiu kaip būtiną Japonijos stiprinimui, išlikimui ir nepriklausomybei.[3]
Reikšmė redaguoti
.jpg)
Fukudzava yra vertinamas kaip vienas pirmųjų reikšmingų modernios Japonijos švietėjų, pripažįstama jo svarba populiarinant liberalias idėjas, kritikuojant nelygybę. Tuo pačiu Fukudzava kritikuojamas, ypač Kinijoje ir Korėjoje, dėl to, kad vėlyvesniu savo gyvenimo laikotarpiu palaikė Japonijos imperialistinę ekspanciją, pasisakė už „taiką šalies viduje su valstybių tarpusavio kova išorėje“.[4]
Atminimas redaguoti
Fukudzavos namai gimtojoje Oitos prefektūroje yra paversti į muziejų. Jo portretas taip pat pavaizduotas ant didžiausios vertės Japonijos valiutos banknoto – 10 000 jenų (1984–2024 m. laidos; 2024 m. pakeistame dizaine vaizduojamas Eiičis Šibusava).
Apie Fukudzavą ir jo apsilankymą Lietuvoje pasakojama VDU Azijos studijų centro sukurtame dokumentiniame filme „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“.[5][6]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Cybriwsky, R. (2011). Historical Dictionary of Tokyo. Scarecrow Press, p. 76
- ↑ Onaka, M. (2005). The relationship between the Baltic states and Japan during the interwar period. Journal of Baltic Studies, 36(4), 408-422.
- ↑ Hunter, J. (1984). Concise Dictionary of Modern Japanese History. University of California Press, p. 47
- ↑ Hwang, M. (2019). Fukuzawa Yukichi’s Bourgeois Liberalism. Springer International Publishing, p. 2–5
- ↑ Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai, imdb.com
- ↑ Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai / カウナス、スギハラを、日本を想う