Vytautas Reivytis
.svg){kind=small}
|
Šiame straipsnyje ar jo dalyje netvarkingai nurodytos išnašos. Jūs galite padėti Vikipedijai sutvarkydami išnašas ar pašalindami perteklines nuorodas į šaltinius. |
| Vytautas Reivytis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1901 m. liepos 19 d. Tirkšliai, Telšių apskritis |
| Mirė | 1988 Vokietija |
| Veikla | nacių okupuotos Lietuvos policijos departamentų viršininkas. |
Vytautas Reivytis (1901 m. liepos 19 d. Tirkšliuose – vasario mėn. 1988 m. Vokietijoje) – nacių okupuotos Lietuvos policijos departamentų viršininkas.
Biografija redaguoti
Vytauto Reivyčio tėvas Stanislovas Reivytis buvo Mažeikių krašto knygnešys, gerbiamas patriotas, caro policijos kadaise įkalintas.
Nuo 1925 m. dirbo policijoje. 1928 m. baigė Aukštesniąją Kauno policijos mokyklą. 1930 m. komandiruotas į Vokietiją mokėsi džiudžitso ir baigė Berlyno policijos mokyklą. Sportinę kovą dėstė Kauno policijos mokykloje. Iki 1940 m. buvo Kybartų geležinkelio policijos viršininkas.[1]
Vytautas Reivytis pasižymėjo kaip džiudžitsu ekspertas, šaulys ir Lietuvos aeroklubo narys. Jis atitiko voldemarininkų „veiklos žmogaus“ įvaizdį.
Ketvirtajame dešimtmetyje dirbo informatoriumi Vokietijos žvalgybai - abverui. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją ir abverui dirbo Stalupėnuose, Rytprūsiuose. Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Vytautas Reivytis vadovavo 100 lietuvių, kurie susirinko Klaipėdos kareivinėse. Pirmomis puolimo dienomis daugelis jų Lietuvoje užėmė svarbiausius civilinės valdžios ir policijos postus. Sudarinėjo sąrašus komunistų ir jiems prijaučiančių.[2]
Atvykęs į Kauną buvo Lietuvos saugumo direktorius. Po 1941 m. liepos 23-24 d. vykusio voldemarininkų pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę, jau liepos 25 d. Kauno karo komendantūroje dalyvavo tarpžinybiniame pasitarime su naujuoju komendantu voldemarininku Stasiu Kviecinsku, Kauno burmistru Kaziu Palčiausku ir Policijos departamento direktoriumi Ignu Tauniu dėl žydų perkėlimo į Vilijampolės getą. Kitą dieną, liepos 26 d. buvo paskirtas Lietuvos policijos departamentų direktoriumi vietoj Igno Taunio. Juo išbuvo iki 1944 m.[1] 1941 m. liepos mėn. gavo “II kategorijos” Vokietijos pilietybę.[2][3]
1941 m. rugpjūčio 16 dieną Vytautas Reivytis pasiuntė vietos policijos nuovadoms aplinkraštį, kuriuo liepė sulaikyti visus žydų tautybės vyrus ir taip pat moteris, pasižymėjusias bolševikinėje veikloje, pristatyti juos į susisiekimo punktus, ir surinkus pranešti Policijos departamentui.[2] Anot istoriko Sauliaus Sužiedėlio, tai iš tikrųjų buvo nurodymas žudyti visus žydus. Jo nuomone, tai laikytina salygine Holokausto Lietuvoje pradžia.[4]
Vytautas Reivytis ir jam pavaldūs policininkai savo nuolankiu tarnavimu naciams daug prisidėjo prie žudynių organizavimo ir vykdymo. Jo nurodymai buvo vykdomi tiksliai ir nedelsiant. Jis turėjo pulkininko laipsnį, tačiau raportuodavo dažnai, ar net kasdien, žemesnį laipsnį turinčiam leitenantui Joachimui Hamanui, kuris buvo atsakingas už Lietuvos provincijos žydų išžudymą. [2]
Nuo 1941 m. rugsėjo buvo lietuvių viešosios policijos (Ordnungspolizei) štabo viršininkas. Nuo 1941 m. rugsėjo 15 d. jis buvo lietuvių policijos ryšių karininkas prie vokiečių tvarkos policijos vado Lietuvoje štabo. Policijos žurnalo atsakingasis redaktorius.[1]
1943 m. sausio 9 d., buvo apdovanotas nacių Vokietijos II klasės karo nuopelnų kryžiumi su kalavijais.[1] Jis iki 1944 m. bandė gauti aukštesnės kategorijos nacių Vokietijos pilietybę.[2]
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Vokietijoje po karo dirbo Jungtinės karalystės žvalgybos tarnybos 2-ajame skyriuje. 1951 m. persikėlė gyventi į Škotiją.[1]
Jis ir jo žmona Antanina turėjo vieną sūnų, Algimantą Reivitį, kuris gimė Kaune, 1943 m. gegužės 29 d.[5]
Po karo gyveno JAV-ose. Vengdamas OSI įstaigos tyrimų, išvyko gyventi į Vakarų Vokietiją. Ten ir mirė.[6]
Bibliografija redaguoti
- Džiu-džitsu. 1936 m.
- Nesaugus, nedėkingas, pilnas įvykių ir pavojų buvo Lietuvos policijos tarnybos kelias. Lietuvos policija įstatymų ir tvarkos sargyboje.
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Stankeras, Petras (1998). „Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys“. Lietuvių policija 1941-1944 metais. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. p. 255. ISBN 9986-757-17-7.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 „Christophas Dieckmannas ir Saulius Sužiedėlis. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį: šaltiniai ir analizė“. Suarchyvuotas originalas 2014-02-22. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 13 d..
- ↑ Aničas, Jonas (2004). „Su Lietuvos valstybingumo atkūrimo vizija“. Pulkininkas Jurgis Bobelis (1895-1954) Biografinė apybraiža. Vaga. p. 183. ISBN 5-415-01758-5.
- ↑ „Saulius Sužiedėlis: „Holokaustas – centrinis moderniosios Lietuvos istorijos įvykis““. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 13 d..
- ↑ „Algimantas Reivitis“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 13 d..
- ↑ Gitelman, Zvi (1997). „Michael MacQueen. Nazi Policy Toward the Jews in the Reichskommissariat Ostland, June-December 1941: From White Terror to Holocaust in Lithuania“. Bitter Legacy: Confronting the Holocaust in the USSR. Bloomington: Indiana University Press. pp. 103.