Vytautas Andziulis

Vytautas Andziulis
Vytautas Andziulis savo namuose, kuriuose veikė pogrindinė spaustuvė
Gimė 1930 m. lapkričio 4 d.
Šėta, Kėdainių apskritis
Mirė 2018 m. kovo 16 d. (87 metai)
Palaidotas (-a) Romainių kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Birutė Vidauskaitė-Andziulienė
Vaikai Virginija, Raivedis, Raminta, Margiris, Vykintas, Vaidotas [1]
Veikla pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, spaustuvininkas, muziejininkas
Žinomas (-a) už pogrindinės spaustuvės-leidyklos įkūrėjas

Vytautas Andziulis (1930 m. lapkričio 4 d. Šėtoje, Kėdainių apskritis – 2018 m. kovo 16 d.) – Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.

Vytauto Andziulio sodyba Saliuose (Kauno raj.)

Biografija redaguoti

Baigė 3 klases Kruonio progimnazijoje. 1936 m. šeimai persikėlus į Amalius mokėsi Petrašiūnų pradžios mokykloje, nacių okupacijos metais – Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1957 m. baigė Kupiškio vakarinę suaugusiųjų mokyklą.[2]

19481969 m. dirbo „Spindulio“ spaustuvėje, Kupiškio rajoninėje spaustuvėje, Troškūnų rajono spaustuvėje, „Raidės“ spaustuvėje, 19741983 m. Kauno technologijos technikumo poligrafijos laboratorijoje.[3]

Nuo 1954 m. kaupė šriftą ir spausdinimo mašinos detales. 19781981 m. Salių kaime prie Kauno po savo gyvenamuoju namu įrengė nelegalią ab spaustuvę-leidyklą. Joje 1981–1990 m. su Juozu Bacevičiumi išspausdino 39 religinio, istorinio ir kitokio pobūdžio leidinius.[4] Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knyga – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo išleisti Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo, Kęstučio Genio kūryba. Nepaisant visų sovietinio KGB pastangų, spaustuvė išliko nedemaskuota iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.[2]

Nuo 1997 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyresnysis muziejininkas.[5]

Palaidotas Romainių kapinėse.[6]

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti