Vukub Kakišas
Vukub Kakišas (Vucub Caquix, Uucub Caquix – 'septynios aros') – paukštis-siaubūnas, minimas majų kičių žymiajame epe „Popol Vuh“.
Aprašomas kaip didelis paukštis, išsipuošęs blizgiais papuošalais ir dėl to įsivaizduojąs esąs Saulė ir Mėnulis, kadangi šie dar neryškiai spindėjo, nes Žemė buvo neseniai sukurta. Jis buvo dviejų milžinų – Kabrakano ir Sipaknos – tėvas. Jų susilaukė su Čimalmat. Mitiniai didvyriai-dvyniai Hunahpu ir Išbalankė, pamatę, kaip Vukub Kakišas ir jo sūnūs tuščiai didžiuojasi, nusprendė juos pražudyti. Jie patykojo, kai Vukub Kakišas įsiropštė į birsonimos medį, kurio vaisiais maitinosi, jį pašovė pučiamu vamzdžiu. Siaubūnas iškrito iš medžio, tada dvyniai bandė jį supančioti, bet tas čiupo ir išsuko Hunahpu ranką. Jis grįžo namo, bet susirgo. Tada Hunahpu ir Išbalankė surengė klastą, prikalbino senolius Saki Nim As ir Saki Nima Cijis nueiti pas Vukub Kakišą apsimetus gydytojais, o jie patys – senolių anūkais. Senoliai pradėjo gydyti skausmo kamuojamą Vukub Kakišą, bet iš tiesų išėmė visus jo papuošalus, švytinčius dantis ir akis, tada siaubūnas mirė[1].
Manoma, kad Vukub Kakišo vaizdinys galėjęs kilti iš paukštiškai vaizduojamo dievo Icamnos, tiesa, neaišku, kaip garbintinas ir kilmingas dievas galėjęs virsti siaubūnu, vertu sunaikinimo. Rastas vienas klasikinio majų laikotarpio keramikos pavyzdys (Isapoje), kur žmogus sumaitota ranka laiko stulpą su ant jo sėdinčiu stambiu paukščiu.