Vokietijos kolonijinė imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vokietijos kolonijinė imperija (vok. Deutsches Kolonialreich) – kolonijos, priklausiusios Vokietijos imperijai ir ją sudariusioms valstybėms. Skirtingais laikotarpiais Vokietijos kolonijomis buvo teritorijos Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Okeanijoje.

Vokietijos kolonijinė imperija vok. Deutsches Kolonialreich
Kolonijinė imperija
1884 – 1919
Vėliava Herbas
Location of Vokietijos kolonijos ir protektoratai 1914 m.
Sostinė	Berlynas
Kalbos	Vokiečių
Politinė struktūra	Kolonijinė imperija
Imperatorius
1884–1888 (pirmas)	Vilhelmas I
1888–1918 (paskutinis)	Vilhelmas II
Istorija
- Įkurta	1884 m. lapkričio 15 d.
- Panaikinta	1919 m. birželio 28 d.

Skirtingai nuo kitų Europos valstybių, kurios kolonizaciją pradėjo dar XVI a., iš vokiečių valstybių tik Brandenburgas XVII a. pabaigoje turėjo keletą nedidelių kolonijų. Vokietija aktyviai kolonizacija užsiėmė tik XIX a. pabaigoje, dėl to jos kolonijinė imperija buvo trumpalaikė, egzistavusi vos 40 metų. Vokietijos kolonijinė imperija pradėta formuoti XIX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje ir egzistavo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai jos kolonijos buvo padalintos sąjungininkams pagal Versalio taikos sutartį.

Istorija

Kelios Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystės kūrė kolonijas nuo XVI a., tačiau visais atvejais bandymai buvo trumpalaikiai. Svarbiausi bandymai buvo vokiečių bankininkų Velzerių šeimos kolonijinės valdos dab. Venesueloje, Mažoji Venecija (vok. Klein-Venedig) (1528-1556) ir Brandenburgo kolonijos Gros Fridrichsburgas (1683-1717), Arginas (1685-1721), Šv. Tomas (1685-1720), Uida. Savo kolonijas kūrė ir Kuršo hercogystė.

Įvykus Vokietijos suvienijimui, Vokietijos imperija siekė įgyti kuo daugiau užjūrio kolonijų įvairiuose pasaulio regionuose: pirmiausia Okeanijoje ir Afrikoje. Ji dalyvavo derybose dėl Afrikos, ir vos per keletą metų (1884-85 m.) kurių metu gavo dab. Togą, Kamerūną, Tanzaniją ir Namibiją.

1883-1899 m. Vokietija konkuravo su Ispanija ir Jungtine Karalyste Okeanijoje. Šiuo laikotarpiu ji užėmė arba nusipirko daugybę salų, suformuodama dvi kolonijines valdas: Vokietijos Naująją Gvinėją ir Vokietijos Samoa.

Vokietijos kolonijinė imperija galutinai žlugo 1919 m., kuomet Versalio sutartimi visos Vokietijos kolonijos buvo padalintos kitoms valstybėms: Anglijai, Prancūzijai, Japonijai.

Sąrašas (1884-1919)

• Vokietijos Vakarų Afrika (1884-1919)
• Vitulandas (1885-1890)
• Vokietijos Rytų Afrika (1885-1919)
• Vokietijos Pietvakarių Afrika (1884-1915)
• Vokietijos Naujoji Gvinėja (1885-1914)
• Vokietijos Samoa (1899-1919)
• Kiaučou (1898-1914)