Vladislovas Valavičius

Vladislovas Valavičius
lenk. Władysław Wołłowicz
Valavičiai
Herbas "Bogoria"
Herbas "Bogoria"
Gimė apie 1615 m.
Mirė 1668 m. rugpjūčio 28 d. (~53 metai)
Vilnius
Tėvai Petras Valavičius
Vaikai Liudvika Valavič
Lietuvos lauko etmonas
Ėjo pareigas 16671668 m.
Pirmtakas Mykolas Kazimieras Pacas
Įpėdinis Mykolas Kazimieras Radvila
Vitebsko vaivada
Ėjo pareigas 16561668 m.
Pirmtakas Kristupas Kiška
Įpėdinis Leonardas Pociejus
Smolensko kaštelionas
Ėjo pareigas 16671668 m.
Pirmtakas Jurgis Liutauras Chreptavičius
Įpėdinis Samuelis Františekas Vilčekas

Vladislovas Valavičius (lenk. Władysław Wołłowicz, apie 1615 m. – 1668 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis ir politinis veikėjas.

Biografija redaguoti

 
Vladislovas Valavičius

Lietuvos didžiojo raštininko, o po to Vilniaus vyskupo Petro Valavičiaus (m. 1630) sūnus. Jaunystėje tėvo buvo atiduotas į Vladislovo IV Vazos rūmus. Dalyvavo ATR-Maskvos 1632–1634 metais kare, 1634 metais pateko į nelaisvę Rusijos vaivada Mykolas Borisovičius Šeinas paleido Vladislovą, kad tas perduotų karaliui ir didžiajam kunigaikščiui taikos pasiulymą.

Grįžęs iš nelaisvės ilgai buvo prie karaliaus. 1647 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į ATR seimą. Chmelnickio sukilimo metu pakeitė susirgusį didijį etmoną Jonušą Kišką. Bajorų būrys jo vadovaujamas buvo kelis kartus sumuštas kazokų ir kitų sukilėlių Mozyriaus paviete. Vladislovas su būriu užsidarė Slucke. Vėliau atlaikė keletą pergalių prieš kazokus ir sukilusius valstiečius netoli Valažino, Rečycos, Bobruisko ir Čerikovo.

ATR-Maskvos 1654–1667 metų karo metu vadovavo Lietuvos kariams, 1658 metais atlaikė pergalę netoli Gluboko. Kitais metais Lietuvos armija jo vadovaujama Vladislovo Valavičiaus buvo sumušta vaivados Ivano Chovanskio karių. Švedų tvano metu lydėjo karalių į jo tremtį, Sleziją.

1667 metais Vladislovas Valavičius prisijungė prie Pacų partijos, kuriems palaikant gavo iš Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos Lietuvos lauko etmono pareigybę. Po Jono II Kaimiero atsižadėjimo nuo sosto 1668 metais palaikė caraičio Fiodoro Aleksejevičiaus kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą.

Šeima redaguoti

Buvo vedęs Aną Kozel-Poklevską, nuo santuokos su kuria turėjo vienintelė dukterį Liudviką.

Valstybės tarnyba redaguoti

Karaliaus sekretorius, nuo 1639 m. Lietuvos lauko raštininkas, nuo 1653 m. Smolensko kaštelionas, 16561668 m. Vitebsko vaivada, nuo 1667 m. dar ir Lietuvos lauko etmonas.[1] 16321634 m. Smolensko karo dalyvis, 1634 m. trumpam buvo patekęs į rusų nelaisvę. 16481650 m. dalyavo malšinant Bogdano Chmelnickio sukilimą. 16551660 m. Švedų tvano metu karaliui Jonui Kazimierui Vazai padėjo Silezijoje. Nuo 1658 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karo dalyvis, laimėjo mūšį prie Gluboko, 1659 m. vasario 8 d. pralaimėjo rusams prie Medilo. 1667 m. parėme Pacus.

Šaltiniai redaguoti

  1. Vladislovas ValavičiusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 25 psl.

Nuorodos redaguoti

Politinis postas
Prieš tai:
Eustachijus Kirdzejus
 
Smolensko kaštelionas

16531656
Po to:
Kazimieras Liudvikas Jevlaševskis
Prieš tai:
Povilas Jonas Sapiega
 
Vitebsko vaivada

16561668
Po to:
Jonas Antanas Chrapovickis