Vladimiras Vernadskis

Vladimiras Vernadskis
Gimė	1863 m. kovo 12 d.. Sankt Peterburgas, Rusija
Mirė	1945 m. sausio 6 d. (81 metai) Maskva, Sovietų Sąjunga
Palaidotas (-a)	Novodevičės kapinės
Veikla	mineralogas ir geochemikas
Alma mater	1885 m. Sankt Peterburgo universitetas
Vikiteka	Vladimiras Vernadskis
Parašas

Vladimiras Ivanovičius Vernadskis (rus. Владимир Иванович Вернадский; ukr. Володимир Іванович Вернадський; 1863 m. kovo 12 d. – 1945 m. sausio 6 d.) – Rusijos ir Tarybų Sąjungos mineralogas ir geochemikas, vienas iš geochemijos, biogeochemijos bei radiogeologijos įkūrėjų. Jo teorija apie noosferą turėjo didelę įtaką Rusijos kosmizmui.

Biografija

V. Vernadskis gimė 1863 m. kovo 12 d. Sankt Peterburge. Pagal šeimos legendą, jo tėvas buvo Zaporožių kazokų palikuonis. Jis buvo politinės ekonomijos profesorius Kijeve prieš persikėlimą į Sankt Peterburgą. V. Vernadskio motina buvo rusų tautybės bajorė. Mokėsi Charkovo ir Sankt Peterburgo klasikinėse gimnazijose. Studijavo Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto gamtos mokslų skyriuje, kur chemiją dėstė žinomas mokslininkas Dmitrijus Mendelejevas. 1890 – 1911 m. dėstė Maskvos universitete.

Rusijos pilietinio karo metu jis dirbo ir Ukrainoje, kur jis įkūrė Ukrainos mokslų akademiją (dabar Ukrainos nacionalinė mokslų akademija). 1921 m. grįžo į Petrogradą. 1922 – 1926 m. dėstė geochemiją Sorbonoje. V. Vernadskis yra žinomas dėl jo knygos „Biosfera“ (1926 m.), kurią išpopuliarino Eduardo Suesso terminą „biosfera“ (1885 m.). 1943 m. apdovanotas Stalino premija. Prospektas Maskvoje, Ukrainos nacionalinė biblioteka ir Nacionalinis universitetas Tauridėje (Kryme) yra pavadinti V. Vernadskio garbei.

V. Vernadskio sūnus Georgijus Vernadskis (1887–1973) emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur jis išleido daug knygų apie viduramžinę ir šiuolaikinę Rusijos istoriją.

Nuorodos

• V. Vernadskio noosfera Archyvuota kopija 2014-05-28 iš Wayback Machine projekto.
• Biospherology Archyvuota kopija 2014-07-27 iš Wayback Machine projekto.
• Vladimir Ivanovich Vernadsky (Encyclopædia Britannica)