Vladas Mieželis
| Vladas Mieželis | |
|---|---|
| |
| Vladas Mieželis, nufotografuotas su Lietuvos kariuomenės uniforma ir valstybiniais apdovanojimais tarpukariu. | |
| Gimė | 1894 m. lapkričio 27 d. Jakštai |
| Mirė | 1986 m. birželio 4 d. (91 metai) Sun City, JAV |
| Vaikai | Raimundas Mieželis |
| Veikla | karinis veikėjas, teisininkas, teisėjas |
| Alma mater | Lietuvos universitetas |
Vladas Mieželis (1894 m. lapkričio 27 d. Jakštai, Daugailių valsčius – 1986 m. birželio 4 d. Sun City, JAV) – SSRS ir Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, teisininkas, teisėjas, Kariuomenės teismo pirmininkas.
Biografija redaguoti
Žmona Juzė Petrauskaite (1909–1982), sūnūs Raimundas (g. 1931) ir Arimantas (g. 1941).
Baigęs privačią A. Lebedevo gimnaziją Maskvoje, 1916 m. pradėjo studijuoti Maskvos universitete, bet buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. Maskvoje baigęs Aleksandro karo mokyklą, kovėsi fronte. 1918 m. demobilizuotas gyveno Kijeve. 1919 m. kaip karininkas mobilizuotas į Raudonąją armiją. Tarnavo Pietų ir Kaukazo frontuose bei Atsargos armijoje, 1921 m. 11-osios armijos inspektorius, Azerbaidžano Raudonosios armijos teritorinės brigados pulko vado padėjėjas, vadas. 1921 m. birželio mėn. susirgo cholera, lapkričio mėn. nelegaliai grįžo į Lietuvą.
1922 m. sausio 27 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas 1-jo atsargos bataliono jaunesniu karininku. 1922 m. birželio 14 d. suteiktas leitenanto laipsnis. 1923 m. gegužės 23 d. pakeltas į vyr. leitenantus .1922–1923 m. Kariuomenės teismo sekretoriaus padėjėjas, 1923–1926 m. sekretorius. 1926 m. rugpjūčio 3 d. pakeltas į kapitonus. 1926 m. baigė Lietuvos universitetą ir tapo diplomuotu teisininku. 1927 m. rugpjūčio 1 d. pakeltas į majorus. 1926–1938 m. dirbo Kariuomenės teisme, kartu 1928–1934 m. dėstė Karo mokykloje, 1931 m. liepos 13 pakeltas į pulkininkus leitenantus, 1935 m. lapkričio 23 d - į pulkininkus. 1932–1936 m. Aukštojoje karo mokykloje. 1933–1938 m. kartu ir Vyriausiojo tribunolo karo teisėjas (1933–1936 m. laikinai). 1938 m. lapkričio 23 d. pakeltas į brigados generolus. 1938 m. balandžio 7 d. LR Prezidento aktu paskirtas Lietuvos kariuomenės teismo pirmininku ir šias pareigas vykdė iki 1940 m. birželio 25d. Prisidėjo prie Karo teisenos projekto rengimo. Bendradarbiavo žurnaluose „Kardas“, „Mūsų žinynas“, „Teisė“, Lietuviškoje enciklopedijoje.
1940 m. birželio mėn. sovietams okupavus Lietuvą, birželio 25 d. paleistas į atsargą, vengdamas represijų slapstėsi. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, dirbo štabe. 1941 m. per nacių okupaciją – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotinis nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1941–1944 m. Apeliacinių rūmų teisėjas. Įsitraukė į antinacinį pasipriešinimą. 1944 m. išvyko į Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje, dirbo plieno fabrike, vėliau persikėlė į Phoenix, aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje. Buvo teisininkų, karių veteranų organizacijos „Ramovė“ valdybų nariu. Už nuopelnus išrinktas Arizonos lietuvių bendruomenės garbės pirmininku.
1994 m. Jakštuose V. Mieželiui pastatytas atminimo koplytstulpis, Zarasų krašto muziejuje įrengta nuolatinė ekspozicija.[1]
Įvertinimas redaguoti
- 1928 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės 10 - čio medalis
- 1929 m. Latvijos išsivadavimo kovų 10 - čio medalis
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Vladas Mieželis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 65 psl.