Vittorio Gassman
| Vittorio Gassman | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Vittorio Gassmann |
| Gimė | 1922 m. rugsėjo 1 d. Genuja, Italija |
| Mirė | 2000 m. birželio 29 d. (77 metai) Roma, Italija |
| Šalis |  Italija
|
| Žymesni vaidmenys | |
| Fausto Konsolo Moters kvapas (1974 m.) | |
| Apdovanojimai | |
| Kanų kino festivalis – geriausias aktorius (1975 m.) | |
Vitorijo Gasmanas (1922 m. rugsėjo 1 d. – 2000 m. birželio 29 d.) buvo italų kino bei teatro aktorius.
Biografija redaguoti
Gasmanas gimė vokiečio ir žydės šeimoje, kuri netrukus persikėlė į Romą (pradėjęs garsėti, jis savo pavardę ėmė rašyti su viena „n“ raide). 1943 m. jis debiutavo teatre, o po 2 metų – ir kine. 1949 m. jis sulaukė pripažinimo, atlikęs pagrindinį vaidmenį filme „Riso Amaro“, viename iš geriausių režisieriaus Giuseppe De Santis darbų, nominuotame Oskarui.
1952 m. Gasmanas įkūrė ir pats ėmė vadovauti „Teatro d'Arte Italiano“ trupei. 1957 m. režisavo pirmąjį filmą – „Kean – Genio e sregolatezza“, sukurtą pagal savo paties spektaklį. Karjeros pradžioje laikytas kaip puikus dramos personažų kūrėjas, vėliau aktorius įsitvirtino ir tarp komedijos žanro atlikėjų. Be to, jis režisavo 6 filmus.
Gasmanas sukūrė 2 vaidmenis JAV, o Italijoje daugiausi bendradarbiavo su režisieriumi Dino Risi.
1974 m. pasirodė vienas žinomiausių jo darbų – juosta „Moters kvapas“, kuri buvo nominuota 2 Oskarams, o 1992 m. sulaukė perdirbinio Holivude (Gasmano vaidmenį jame atliko Al Pacino).
Gasmanas buvo vedęs 3 kartus ir visos jo žmonos buvo aktorės:
- Nora Ricci (1943 – 1967) (duktė Paola) (santuoka anuliuota)
- Shelley Winters (1952 – 1954) (duktė Vittoria)
- Diletta D‘Andrea (1970 – 2000) (sūnus Jacopo)
Jis taip pat susilaukė sūnaus Alessandro su aktore Juliette Mayniel. Be to, atskirais gyvenimo epizodais jis gyveno su aktorėmis Elvi Lissiak (1950 – 1952), Annette Stroyberg (1961 – 1963), Anna Maria Ferrero (1953 – 1960).
Gasmanas mirė eidamas 77 metus nuo širdies smūgio.[1]
Dalinė filmografija redaguoti
- Nusikaltimas (1960)
- Paskutinis teismas (1961)
- Barabas (1961)
- Žygis į Romą (1962)
- Trumpiausia diena (1962)
- Gaučas (1964)
- Pakalbėkime apie moteris (1964)
- Aš ją gerai pažinojau (1965)
- Brankaleonės armija (1966)
- Malonumų naktys (1966)
- Tigras (1967)
- Septynis kartus moteris (1967)
- Pranašas (1968)
- Kur tu eini nuoga? (1969)
- 13 kėdžių (1969)
- Italijos liaudies vardu (1971)
- Moters kvapas (1974)
- Mes taip mylėjome vienas kitą (1974)
- Baltas telefonas (1976)
- Tegyvuoja Italija! (1977)
- Aš fotogeniškas (1980)
- Viešbučio kambarys (1981)
- Amoralus dėdė (1989)
- Vakarienė (1998)
Apdovanojimai redaguoti
- Kanų kino festivalis – geriausias aktorius (1975)
- David di Donatello – geriausias aktorius (1960, 1963, 1965, 1967, 1975, 1979, 1987)
- David di Donatello – specialūs apdovanojimai (1982, 1984, 1991, 1996)
- Globo d'oro apdovanojimai (1973, 1975, 1996)
- Auksinė taurė – apdovanojimai (1957, 1975, 1990)
- Nastro d‘argento – geriausias aktorius (1959, 1963, 1975, 1990)
- Taorminos kino festivalis – karjeros apdovanojimas (1990)
- Venecijos kino festivalis – karjeros apdovanojimas (1996)
