Vitebsko vaivadija

Vitebsko vaivadija (blrs. Віцебскае ваяводства, lenk. Województwo witebskie, lot. Palatinatus Vitebsciensis) – nuo 1503 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Nuo 1772 m. egzistavo tik nominaliai. Sostinė – Vitebskas, plotas 24 600 km². Vaivadijos herbas – rudas Vytis baltame lauke.

Vitebsko vaivadija blrs. Віцебскае ваяводства lot. Palatinatus Vitebsciensis
←   ← 1503 – 1793 →
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Regionas	LDK
Administracinis centras	Vitebskas
Apskritys	2
Vaivada	Vitebsko vaivada
Plotas	24 600 km²

Istorija

Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)

Vaivadija ATR žemėlapyje

Vitebskas iki XII a. priklausė Polocko kunigaikštystei, vėliau buvo savarankiška kunigaikštystė, o nuo XIII a. žemes pradėjo valdyti Lietuvos kunigaikščiai. 1325 m. Ldk Algirdas, vedęs Vitebsko kunigaikštytę Oną, galutinai prijungė Vitebsko žemes prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir jos buvo valdomos Didžiojo kunigaikščio paskirtų vietininkų (taip suformuota Vitebsko seniūnija). 1503 m. LDK Aleksandras Jogailaitis įsteigė Vitebsko vaivadiją. Formuojant į ją be Vitebsko seniūnijos įjungta nemaža dalis Vilniaus vaivadijos žemių, taip pat Ezerščio ir Usviatų miesteliai bei Drucko kunigaikštystė. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad vaivadija įkurta vėliau – 1511 m. liepą arba 1514 m.

1667 m. Rusijai užėmus Smolenską, prie vaivadijos prijungta Oršos žemė. Po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. Vitebsko vaivadijos teritorija, išskyrus Oršos žemę, atiteko Rusijai. Tačiau į Lietuvą pasitraukę vaivadijos pareigūnai toliau vykdė savo funkcijas, dirbdami Minske. Bajorų seimeliai buvo renkami iki 1795 m. Vaivadijos bajorų svarbiausia giminė buvo Sapiegos, kurie nuolat turėjo absoliučią daugumą visuose renkamuose ir skiriamuose postuose.

Administracinis suskirstymas

Iš pradžių Vitebsko vaivadija dėl nedidelio gyventojų skaičiaus į apskritis padalyta nebuvo. Nuo 1566 m. padalyta į 2 apskritis:

• Oršos apskritis,
• Vitebsko apskritis.

Pagrindiniai miestai – Vitebskas ir Orša.

Valdymas

Vitebsko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Vitebsko vaivada ir Vitebsko kaštelionas. Krašto seimelis, posėdžiaudavęs Vitebske, rinkdavo du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą vyko Vitebske.

Vaivada

Pirmasis Vitebsko vaivada buvo Jonas Sapiega.

Vitebsko vaivadą skirdavo karalius, tačiau skirtingai nuo daugelio kitų vaivadijų, tik iš bajorų seimelio pasiūlytų kandidatų ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo LDK Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Vitebsko vaivada turėjo dvidešimt penktą pagal rangą pasauliečių poziciją.