Virusologija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Virusologija – mokslas apie virusus ir į juos panašius ligų sukėlėjus. Šis mokslas tiria virusų struktūrą, klasifikaciją ir evoliuciją, ląstelių užkrėtimo būdus ir tai, kaip ląstelės panaudojamos virusui daugintis, ligas, kurias jie sukelia, virusų izoliavimo ir auginimo būdus, pritaikymą tyrimuose ir medicinoje. Virusologija dažnai laikoma mikrobiologijos arba patologijos dalimi.

Bakteriofagai puola bakteriją

Virusų klasifikacija

Pagrindinė virusologijos šaka yra virusų klasifikacija. Klasifikuoti virusus galima pagal įvairius kriterijus:

• Pagal tai, kieno ląsteles užkrečia (gyvūnų, augalų, grybų, bakterijų (bakteriofagas) virusai).
• Pagal baltyminio apvalkalėlio formą.
• Pagal struktūrą (pvz., lipidinio apvalkalo buvimą).
• Pagal naudojamą nukleorūgštį. Tai labiausiai paplitusi ir naudingiausia klasifikacija.
  • DNR virusai
    • Dvivijės DNR virusai
    • Vienvijės DNR virusai (daug retesni)
  • RNR virusai
  • Atvirkštinės transkripcijos virusai. Jie naudoja atvirkštinę transkriptazę savo genų kopijoms gaminti.

Virusologija taip pat tiria į virusus panašias struktūras, pavyzdžiui, viroidus (žiedinės RNR be apvalkalėlio, užkrečiančios augalus) ir prionus (patologinės konformacijos baltymai).

Virusų panaudojimas

Virusai plačiai naudojami moksliniuose tyrimuose, ypač genetikos srityje. Juos galima panaudoti genams pernešti iš vieno organizmo į kitą.