Vincentas Borisevičius
| Vincentas Borisevičius | |
|---|---|
| Dievo Tarnas | |
| |
| Gimė | 1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkai, Paežerių vlsč., Vilkaviškio apskr.,  Rusijos imperija
|
| Mirė | 1946 m. lapkričio 18 d. (58 metai) Vilnius, LTSR |
| Dievo Tarnas | |
| Veikla | 1991 m. pradėta V. Borisevičiaus beatifikacijos byla. |
| Alma mater | |
Vincentas Borisevičius (1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkuose, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje – 1946 m. lapkričio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos vyskupas,[1] kankinys, Dievo tarnas.[2]
Biografija redaguoti
1903 m. įstojo, o 1909 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Baigęs studijas išsiųstas tęsti mokslus į Fribūro universitetą Šveicarijoje. 1910 m. gavo licensiato laipsnį, įšventintas į kunigus. Grįžęs į Lietuvą paskirtas dirbti Kalvarijos parapijos vikaru. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo priverstas pasitraukti į Rusiją, išeivijoje dirbo pastoracinį darbą su kitais lietuvių pabėgėliais.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir iškart paskirtas Marijampolės gimnazijos kapelionu. 1922–1926 m. Seinų kunigų seminarijos profesorius, dėstė moralinę ir pastoralinę teologiją. 1926 m. atvyko į Telšius, o 1927 m. įsteigus Telšių kunigų seminariją, tapo jos rektoriumi.
1940 m. įšventintas vyskupu. Sovietams okupavus Lietuvą pasisakė prieš bažnyčios persekiojimą. 1946 m. suimtas, kalintas ir kankintas, galiausiai nuteistas mirti. 1946 m. lapkričio 18 d. sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. 1999 m. rugsėjo mėn. vyskupo palaikai surasti ir perkelti į Telšių katedros kriptą.
-
Kapas Telšiuose -
Atminimo kryžius Kazlų Rūdoje -
Atminimo lenta Ilguvoje
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Arūnas Streikus. Borisevičius Vincentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 365-366 psl.
- ↑ http://www.genocid.lt/centras/lt/1520/a/
Nuorodos redaguoti
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Justinas Staugaitis |
 1944–1946 |
Po to: Pranciškus Ramanauskas |