Vincas Grigaliūnas-Glovackis
| Vincas Grigaliūnas-Glovackis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1885 m. rugpjūčio 9 d. Jieznas, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1964 m. gegužės 16 d. (78 metai) Tuncha, Kolumbija
|
| Veikla | Lietuvos karinis veikėjas, generolas |
| Alma mater | Vilniaus karo mokykla |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Vincas Grigaliūnas-Glovackis |
Vincas Grigaliūnas-Glovackis (iki 1920 m. Glovackis, 1885 m. rugpjūčio 9 d. Jieznas – 1964 m. gegužės 16 d. Tuncha, Kolumbija) – Lietuvos karinis veikėjas, generolas.
Biografija redaguoti
1904 m. išlaikė keturių klasių egzaminus Balstogėje. 1907 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Nuo 1907 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje Turkestane. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis.
1918 m. spalio mėn. atvyko į Vilnių, dalyvavo organizuojant Lietuvos kariuomenės dalinius. 1918 m. gruodžio 2 d. paskirtas 2-ojo pėstininkų pulko vadu. 1919 m. pradžioje daug prisidėjo įsitvirtinant Lietuvos Respublikos valdžiai Kaune. Dėl konflikto su krašto apsaugos ministru Mykolu Velykiu 1919 m. kovo mėn. nuo pareigų nušalintas. Po 2-ojo pėstininkų pulko demonstracijos 1919 m. gegužės 1 d. prie Prezidentūros, gegužės 4 d. grąžintas į pulko vado pareigas. Nuo gegužės mėn. pabaigos jo pulkas kovėsi su Sovietinės Rusijos kariuomene, dalyvavo Panevėžio išvadavimo operacijoje, išvadavo Rokiškį, Obelius, kovojo Latvijoje. Rokiškio ir Panevėžio apskrityse be teismo buvo sušaudyti šimtai bolševikų įtariamųjų ir žydų civilių gyventojų. Tarp aukų yra socialdemokratų lyderiai Feliksas Valiukas ir Jurgis Smolskis.
1920 m. rugpjūčio 23 – rugsėjo 23 d. vadovavo 2-ajai pėstininkų divizijai. Dalyvavo kovojant su bermontininkais bei Lenkijos kariuomenės daliniais. 1920 m. kovo – rugpjūčio mėn., nuo 1920 m. rugsėjo mėn. iki 1922 m. gruodžio mėn., nuo 1925 m. spalio mėn. iki 1926 m. rugsėjo mėn. ypatingų reikalų karininkas. 1922 m. gruodžio mėn. – 1925 m. spalio mėn. Generalinio štabo Mobilizacijos skyriaus viršininkas.
Vienas iš Savanorių sąjungos organizatorių. 1926 m. rugsėjo mėn. valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybės paleistas į atsargą, 1926 m. pabaigoje leido opozicinį laikraštį „Tautos valia“, buvo jo atsakingasis redaktorius. Už provokacinius straipsnius 1926 m. lapkričio mėn. suimtas, bet, prasidėjus 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmui, perversmininkų iš kalėjimo paleistas. Pasiskelbęs Kauno karo komendantu aktyviai dalyvavo perversme. 1926 m. gruodžio 24 d. vėl priimtas į kariuomenę, o 1927 m. sausio 25 d. paskirtas ypatingų reikalų karininku prie krašto apsaugos ministro. 1927 m. vasario 10 d. generolas leitenantas.
1930 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą ir Ekonomikos fakulteto skyrių. 1934 m. generolas, sausio mėn. išėjęs į atsargą, advokatavo. TSRS okupavus Lietuvą slapstėsi Baltarusijoje. Prasidėjus TSRS–Vokietijos karui grįžo į Kauną.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Pietų Ameriką. Bendradarbiavo leidiniuose „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“.[1]
Įvertinimas redaguoti
- 1919 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
- 1928 m. Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinas
- 1928 m. Gedimino 2 laipsnio ordinas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Vincas Grigaliūnas-Glovackis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 160 psl.