Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia
55°07′01″š. pl. 22°07′43″r. ilg. / 55.1169318°š. pl. 22.1286984°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Pagėgių savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vilkyškiai |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1771 m. |
Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vilkyškiuose. Bažnyčia restauruota, joje vyksta pamaldos, bendruomenės renginiai, vargonų muzikos festivaliai, meno kūrinių parodos.
Istorija redaguoti
Evangelikų liuteronų parapijos įsikūrimo Vilkyškiuose tiksli data nėra žinoma, skirtingi autoriai nurodo 1549, 1561 ar 1562 m. Manoma, savarankiška parapija organizuota bent keliais metais anksčiau, XVI a. penktajame dešimtmetyje, jos pirmasis kunigas buvo Johannas Schneeweissas. 1635 m. bendruomenės komitetas sudarė sutartį su Ragainės meistru Smilo dėl bažnyčios bokšto paaukštinimo. Matyt, numatytas darbas buvo atliktas, tačiau prasidėjo neramūs laikai: 1662 m. įsiveržė švedai, nuniokoję bažnyčią ir kitus pastatus, kartojosi žemaičių antpuoliai. Dėl 1668 m. maro epidemijos sumažėjo parapijiečių. Tęsiantis svetimų kareivių atakoms, bažnyčia buvo dar dukart padegta. Šimtmečio pabaigoje ji buvo ganėtinai sunykusi, todėl iškilo būtinybė surinkti lėšų atstatymo darbams. XVIII a. pirmoje pusėje didesnių nelaimių išvengta, tačiau 1757 m. prasidėjo Septynerių metų karas. Kraštą plėšė ir niokojo čia atjoję kazokai. Jie negyvai sumušė kunigą Johanną Schwennerį, reikalaudami parapijos kasos, padegė bažnyčią, kleboniją, mokyklą. Iš septynių apylinkėje buvusių dvarų penki buvo nusiaubti, sudeginti. Daug žmonių neteko namų, kai kurie pasitraukė iš krašto.
Bažnyčia atstatyta tik 1771 m. ir po to dar dailinta, gražinta gerą šimtmetį. Tik 1896 m. ji įgavo prieš Pirmąjį pasaulinį karą turėtą išvaizdą. Bažnyčia buvo neoromantinio stiliaus plytinis pastatas su smailios formos bokštu. Jo trinavį vidų dengė lygios medinės lubos. Interjero akcentu buvo gotiško stiliaus altorius, Terlecki-Elbing firmos vargonai. Bokšte kabėjo du varpai, išlieti 1772 ir 1814 m. Priešais altorių įrengtas valstybės veikėjo, Šereitlaukio dvarininko Gotfriedo Shoeno (1704–1770) kapas. Dar keli šios giminės vyrų kapai buvo šventoriuje. Parapijos mokykla įkurta tikriausiai XVIII a.
Iki 1709-1711 m. maro Vilkyškių parapija buvo ištisai lietuviška. Epidemija pareikalavo 2 665 aukų. Į kraštą atsikėlė zalcburgiečių, Škotijos protestantų, kurie iš gimtų vietų pasitraukė persekiojami katalikų. XIX a. nacionalinė bendruomenės sudėtis buvo tokia: 1848 m. iš maždaug 6 000 parapijiečių buvo du trečdaliai lietuvininkų , t. y. apie 4 000, 1878 m. iš 4 253 užregistruotų žmonių lietuvininkų būta dar pusė. Nuo XX a. pradžios iki pat 1944 m. bendruomenės narių skaičius nesikeitė, buvo 4 117. Parapiją daugiausiai aptarnavo vokiečių kilmės kunigai, daugelis pramokę ir lietuvių kalbą.
XX a. iki Antrojo pasaulinio karo parapijai priklausė daugiau nei 4 000 tikinčiųjų. Daugelis jų buvo priversti pasitraukti karo pabaigoje, artėjant frontui ir Raudonajai Armijai. Į Vakarus pasitraukė ir parapijos kunigas Emil Friedrich Leidereiter, Vilkyškiuose tarnavęs nuo 1930 iki 1944 m. Sovietmečiu parapija gyvavo trumpai. Gerai išsilaikiusi bažnyčia buvo atimta, paversta sandėliu. Aplink buvusią bažnyčią pristatyta pagalbinių pastatų. Bokšto apatinėje dalyje buvo įrengtas grūdų džiovinimo mechanizmo variklis. Išorinės sienos ir langai be stiklų buvo balti nuo miltų dulkių. Bažnyčia neteko bokšto, buvo be langų, kiauru stogu. Mūras vietomis buvo išgriautas, kad būtų galima įstatyti ventiliatorius Dar 1992 m. bažnyčioje veikė malūnas.
Bažnyčios atstatymas redaguoti
Parapija atkurta 1993 m. Atsikuriančioje Vilkyškių parapijoje pirmąsias pamaldas jau 1992 m. pavasarį laikė kun. Jonas Kalvanas jaunesnysis ir diak. Ridas Tamulis. Pamaldos vykdavo maždaug kartą per mėnesį Vilkyškių seniūnijos salėje. Vilkyškių parapijoje iki 1997 m. tarnavo šilutiškis R. Tamulis. Po jo čia kunigavo Mindaugas Sabutis, po studijų apsigyvenęs Jurbarke, kol 1998 m. gruodį išvyko tarnauti į Vilnių. Nuo 1999 m. Vilkyškių parapijoje tarnystę pradėjo kun. Mindaugas Kairys, kuriam teko didžiausia našta prikeliant bažnyčią.
Prie Vilkyškių bažnyčios atgimimo aktyviai prisidėjo buvę kraštiečiai iš Vokietijos, ypač Rudolf Zaber. Jis daugybę kartų čia lankėsi, bažnyčios atstatymui skyręs daug savo laiko ir lėšų. Jis aplankė Lietuvos kultūros ministrą bei Vokietijos ambasadorių Vilniuje. Pirmiausias rūpestis buvo uždengti bažnyčios stogą, taip apsaugant statinį nuo tolesnio irimo. Vienas pirmųjų jo pagalbininkų buvo Herbert Meyer, pakvietęs savo Mühleim - Heissen bažnytinę bendruomenę prisidėti prie Vilkyškių bažnyčios atstatymo darbų. Taip pat Vokietijos finansų įstaigos leidimu atidarė sąskaitą bažnyčios atstatymo aukoms rinkti. Kiekvienam aukotojui buvo išduota pažyma apie jo piniginės aukos gavimą ir panaudojimą. Taip pat R. Zaberis užsimojo atstatyti bažnyčiai bokštą. Iš Kultūros paveldo departamente buvo gautas leidimas jo atstatymo darbams. Padėti atvyko jo studijų draugas inžinierius Volker Müller, užsiėmęs bokšto gamyba Vokietijoje, jo atvežimu į Vilkyškius. 1996 m. bokšto viršutinė dalis kranu buvo užkelta ant bažnyčios, šitaip pastatas atgavo savo pirminį pavidalą. Netrukus bendruomenei buvo sugražinta klebonija, keletas kitų statinių, visiems jiems buvo reikalingas remontas. Bažnyčios restauravimo darbai užtruko ne vienerius metus. Išlikę senieji balkonai šiandien yra vienas iš nedaugelio autentiškų bažnyčios elementų. Pavyko išsaugoti iki šių dienų senuosius vokiškus ir lietuviškus balkonų užrašus, kurie buvo uždažyti kalkėmis.
2008 m. rugsėjo 7 d. Vilkyškių bažnyčioje suskambo vargonai, kuriuos padovanojo Detmoldo Martyno Liuterio parapija ir sumontavo meistras iš Vokietijos Jörg Nass. Bendruomenės nariai, Vokietijoje suburta buvusių vilkyškiečių draugija, vienijanti apie tris šimtus kraštiečių, toliau telkė paramą bažnyčios išlaikymui, langų vitražams, stogo remontui. Bažnyčia pasipuošė Rasos Grybaitės sukurtais vitražais. Parapija taip pat sulaukė pagalbos iš Europos Sąjungos fondų įrengiant bažnyčios vidų. 2012 m. balandžio 14 d. vyskupas Mindaugas Sabutis vadovavo restauruotos, neatpažįstamai pasikeitusios bažnyčios pašventinimo pamaldoms. Tą pačią dieną bažnyčioje paminėtos ir vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio (1917–1965) 95-osios gimimo metinės.
