Vievio visų rusų Šventųjų koplyčia
54°46′01″š. pl. 24°49′41″r. ilg. / 54.766815°š. pl. 24.828113°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | В честь всех русских Святых часовня |
| Dekanatas | Vilniaus |
| Savivaldybė | Elektrėnų savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vievis |
| Adresas | Vilniaus g./Joninių g. |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1936 m. |
Vievio visų rusų Šventųjų koplyčia – stačiatikių koplyčia, stovinti Vievio stačiatikių kapinėse, rytinėje miestelio dalyje, kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda kairėje pusėje. Priklauso Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvei, kuri stūkso priešingoje magistralės pusėje. Pastatyta 1936 m.[1]
Koplyčia – lyg maža cerkvė: lygiai taip pat čia erdvė atskirta ikonostasu, ant sienų kabo ikonos, yra altorius, žvakidės. Statinį supa ne tik aštuonšoniai stačiatikių kryžiai, bet ir lotyniški, nes kapinėse yra palaidotų ir katalikų, ypač iš mišrių šeimų. Kapus Vievio apylinkių stačiatikiai bene aktyviausiai lanko šeštadienį prieš Sekmines – per „Troicą“. Tada atidaryta būna ir koplyčia.
Istorija redaguoti
Tai buvo viena paskutinių mūrinių stačiatikių šventovių, pastatytų Vilniaus krašte. Ją savo lėšomis prie sūnaus ir žmonos kapų surentė šventikas Aleksandras Nedveckis (rus. Александр Недвецкий), kuris čia pat ir palaidotas.[2] Jis vadovavo Vievio parapijai tarpukariu.
1948 m. stačiatikių koplyčia buvo įregistruota kaip veikianti cerkvė, tačiau 1959 m. ji išregistruota, ten įsikūrė ūkinis sandėlis. Akivaizdu, jog tuo metu iš koplyčios į Vievio cerkvę buvo perkeltos keturios juodo marmuro atminimo lentos su aukso raidėmis įrašytais rusų kareivių vardais. Jie įvairiu laiku žuvo XIX a. mūšiuose prie Austerlico, Borodino ir kt. Šios lentos buvo pagamintos bendražygių, tarnavusių Jelisavetgrado husarų pulke (Елисаветградский гусарский полк), kuris buvo dislokuotas Lietuvos krašte – Ukmergėje ir vėliau Marijampolėje. Garnizonų maldos namuose šios lentos ir saugotos, prie jų buvo meldžiamasi. Tarpukario Lietuvoje Marijampolės cerkvė pertvarkyta į katalikų bažnyčią, o stačiatikių relikvijos su kovotojų už Tėvynę vardais išvežtos. Taip jos atsidūrė Vievyje, kapinių koplyčioje, o ją uždarius – perkeltos į Vievio cerkvę ir pakabintos garbingoje vietoje prie ikonostaso.
Apie 60 metų koplyčia buvo neremontuota, kiauru stogu. Apie koplyčią vešėjo krūmynai, buvo suverstos žemės. Panašiu laiku kaip ir Vievio Dievo Motino Ėmimo į dangų cerkve, koplyčia pasirūpino tėvas Venjaminas. Ji su bendruomenės pagalba buvo restauruota.
2009 m. koplyčia apvogta. Iš jos dingo 6 ikonos.[3] Paimtos tik vertingesnės ikonos, tapytos nežinomų autorių seniau nei prieš 70 metų.
Šaltiniai redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Sąrašas:Lietuvos stačiatikių bažnyčios
- Pasivaikščiojimas po mirusiųjų miestą Archyvuota kopija 2014-07-29 iš Wayback Machine projekto.