Viešojo ir privataus sektorių partnerystė

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė, VPSP (angl. Public Private Partnership, PPP) – viešojo ir privataus sektorių atstovų bendradarbiavimas, pagrįstas ilgalaike sutartimi kurio esmė yra teikti tradiciškai viešojo sektoriaus kompetencijai priskiriamas paslaugas ir plėtoti šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė gali būti apibūdinama ir kaip naujosios viešosios vadybos idėjomis pagrįsta viešojo sektoriaus reformų strategija.Plėtojant VPSP, valstybinis turtas nėra parduodamas, o tik numatytą laiką perduodamas valdyti privačiam sektoriui. Netgi tuo atveju, jei viešoji infrastruktūra buvo sukurta finansuojant privačiam kapitalui, praėjus nustatytam laikotarpiui (paprastai 25–30 metų) ji pereina viešojo sektoriaus nuosavybėn.

VPSP formos redaguoti

VPSP lygiai redaguoti

Viešojo ir privataus sektorių įgyvendinimo lygiai yra trys. Pirmas, valstybinis lygis, kada vienas iš partnerių yra valstybės institucija. Antras, vietos savivaldos lygis, kada vienas iš partnerių yra vietos savivaldos institucija. Ir paskutinis, tarpvalstybinis lygis, kada partnerystės projektuose dalyvauja kelios valstybės. Dažniausiai taikomas Lietuvoje savivaldos lygis.

VPSP taikymas redaguoti

Labiausiai paplitusios VPSP taikymo sritys - kelių tiesimas ir priežiūra, komunalinių paslaugų teikimas, mokyklų, ligoninių, oro uostų, autobusų ir geležinkelio stočių, kalėjimų, elektrinių, valdžios institucijų pastatų statyba bei remontas, vandens ir šilumos ūkių pertvarkymas. VPSP [projektas|projektai]] gali būti įgyvendinami įvairiuose kontekstuose; yra pasaulinės, tarptautinės, nacionalinės, subnacionalinės, regioninės ir vietos partnerystės. Kai kuriuose tyrimuose akcentuojamos bendros įmonės ir sutartinės partnerystės[1]. Šios sutartinės partnerystės yra labiau orientuotos į konkrečių rezultatų siekimą. Nors bendros įmonės gali suteikti laiko lankstumo, sutartinės partnerystės ir koncesijos yra tinkamos tiksliai apibrėžtiems projektams ir riboto laiko užduotims.

VPSP patirtis Europos Sąjungoje redaguoti

Nors Europos Sąjungos mastu VPSP sąvoka nėra apibrėžta, ji siejama su valstybinių įstaigų ir privačių įmonių bendradarbiavimo formomis, siekiant finansuoti, statyti, atnaujinti, valdyti ar eksploatuoti infrastruktūrą bei teikti paslaugas. VPSP projektų požymiai (išskyrė Europos Komisija):

  • santykiai tarp viešojo ir privataus sektorių yra orientuoti į ilgalaikį bendradarbiavimą;
  • projekto finansavimą dažniausiai vykdo privatus sektorius, tačiau kartais viešasis sektorius gali būti ir pagrindinis projekto finansavimo šaltinis;
  • privatus partneris, dalyvaudamas įvairiose projekto stadijose (projektavimo, vykdymo, įgyvendinimo, finansavimo), atlieka svarbų vaidmenį, tačiau viešasis sektorius dažnai nustato visuomenės interesus atitinkančius projekto tikslus, siūlomų paslaugų kokybę ir kainodaros politiką bei prižiūri, kad šių tikslų būtų laikomasi;
  • viešasis ir privatus sektorius pasidalija riziką. Nors bendrasis principas yra tas, kad privatus partneris prisiima visą ar didžiąją dalį rizikų, rizikos pasidalijimas kiekvienu atveju tiksliai nustatomas sutartyje. Svarbu, kad projekto šalys riziką turi pasidalyti atsižvelgdamos į individualius dalyvių sugebėjimus ją įvertinti, kontroliuoti ir valdyti[2].

VPSP modeliai yra reikšmingas kitų bendradarbiavimo rūšių, pavyzdžiui, formalių iniciatyvų iš viršaus į apačią, papildymas[3]. Suteikdami partneriams galimybę gauti išorinį finansavimą, VPSP projektai gali pasiekti tikslus, kurie kitu atveju būtų neįgyvendinti. Svarbu pažymėti, kad projektų organizavimas VPSP forma aplinkosaugos valdymo srityje yra papildomas privalumas dėl galimybės gauti finansavimą, ypač ES finansavimą[4].

Išnašos redaguoti