Vidutinis margasis genys

Vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Vidutinis genys panašus į didįjį genį, tik mažesnis. Skruostų margumas nesiekia snapo.

Patino kakta balsva, viršugalvis raudonas. Skruostai balti, be juodų „ūsų“. Nugara juoda, šonuose baltos dėmės. Kūno apatinė dalis palšva ir gelsva, pauodegys rausvas, šonai dryžuoti. Snapas ir kojos tamsiai pilki. Rainelė raudonai ruda. Patelė panaši į patiną, bet jos viršugalvyje raudona dėmė mažesnė. Jaunikliai blankesnių spalvų, jų viršugalvis rausvas. Išsirita pliki.

Paplitimas

Vakarinėje Eurazijoje gyvena nuo Pirėnų pusiasalio iki Tulos, Voronežo sričių, vakarinės Moldavijos. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švediją, Pskovo sritį, šiaurės Kaukazą, pietuose tęsiasi iki šiaurinio Irano, Užkaukazės, Mažosios Azijos, Juodosios jūros vakarinės pakrantės, Balkanų pusiasalio, Italijos.

Žiemoja paplitimo areale.

Lietuvoje gana retas.

Biologija

Tipiškas lapuočių miškų gyventojas, tik klajoklių periodu ir žiemą aptinkamas spygliuočių miške. Tokį biotopo pasirinkimą lemia silpnas paukščio snapas, kuriuo negali kalti kietesnės medienos. Daug judresnis už didįjį genį, greitai laipiodamas kamienais ir storomis šakomis renka maistą.

Dažnai apsigyvena senose kitų genių drevėse, prieš tai jas gerai išvalę. Patys drevę kala tik sutrešusių medžių šakose.

Dauginimasis

Vidutinis genys maitinasi

Monogamai. Drevės, kurią apie 20 dienų kala abu porelės nariai, dugne patelė padeda apie 6 kiaušinius. Juos apie 12 dienų peri abu porelės nariai. Lizde jaunikliai išbūna kiek daugiau nei tris savaites. Jau dviejų savaičių amžiaus geniukai pradeda kopti prie drevės angos. Jaunikliams palikus lizdą, šeima kartu laikosi dar apie 10 dienų, vėliau išsiskiria.

Mityba

Minta sėklomis ir vabzdžiais.

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.