Vertumnas (lot. Vertumnus arba Vortumnus; taip pat Vertimnus) – etruskų[1] arba lotynų kilmės[2] romėnų metų laikų, pokyčių, augalų augimo taip pat sodų ir vaismedžių dievas. Pomonos vyras. Panorėjęs jis galėjęs keisti savo pavidalą (kaip Protėjas). Pasak Ovidijaus "Metamorfozių" (xiv) norėdamas suvilioti nimfą Pomoną jis kelis kartus keitė pavidalą - į artoją, pjovėją, vyndarį ir galiausiai seną moterį. Pastarajai pavyko prašnekinti Pomoną ir patekti į jos vaismedžių sodą. Čia aiški alegorija su besikeičiančiais metų laikais. Vardas kildinamas nuo „vertere“ (lot. "kintantis").

Vertumnas ir Pomona - Jean-Baptiste Lemoyne Jaunesnysis (1704–1778)
Vertumno skulptūra Branickio rūmų parke, Balstogėje

Mito apie Vertumną ir Pomoną motyvas naudojamas Pariso Bordonė, Adriano van de Veldės, Fransua Bušė, Francesco de Melzi kūriniuose. Džiuzepė Arčimboldas nutapė Vertumną (veidas sudėtas iš įvairių vaisių ir javų varpų), kuris pasak jo draugo Gregorijaus Komaninio buvo Rudolfo II portretas.[3]

Vertumno skulptūros statomos parkuose, ji yra ir Antakalnio Sapiegų parke.[4]

Kultas ir kilmė redaguoti

Etruskų Veltumna buvo Volsinijų miesto globėjas, o jo šventykla Fanum Voltumnae buvo šventa etruskų Dvylikos miestų sąjungai. Visgi jis tebuvęs etruskų dievo Tinios aspektu ar epitetu. 264 m. pr. m. e. sugriovus Volsinijus miesto dievas globėjas buvo perkeltas į naują ant Aventino kalvos pastatytą jam skirtą šventyklą.

Romoje kultas paplito apie 500300 m. pr. m. e., kaip manoma iš etruskų kultūros. Šalia kelio Vicus Tuscus, prie įėjimo į Romos forumą stovėjo bronzinė Vertumno statula. Ją neva nukaldinęs Numos laikų kalvis Mamurio Veturio, vietoje anksčiau čia buvusios medinės statulos. Prie šio kelio buvo įsikūrusi ir sena Volsinijų kolonija.[5] Sekstas Propercijus vienoje iš savo elegijų mini Vicus Tuscus kelyje stovėjusią statulą ir tai, kad ji buvo rengiama pagal metų laikus.

Vertumnas ypač garbintas Italijos kaimo žmonių kaip vaisių globėjas. Dėl to vaizduojamas kaip jaunas ar barzdotas vyras su vainiku, rankose laikantis vaisius arba gausybės ragą su vaisiais ir genėjimo peilį.[6] Vertumnui skirta šventė Vertumnalija buvo švenčiama rugpjūčio 13 d.[7] Ši data sutampa su vaisių sunokimu, Vertumnui aukoti pirmieji derliaus vaisiai[1], vynuogienojai, kviečių varpos.

Nuorodos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Vertumnus. In: Mike Dixon-Kennedy. Encyclopedia of Greco-Roman Mythology. ABC-CLIO, 1998. P.318. ISBN 1-57607-094-8
  2. Vertumnus In: New Larousse Encyclopedia of Mythology. CRESCENT BOOKS, NEW YORK, 1959
  3. Galinio viršelio aprašas. Mokslas ir gyvenimas, 1983 m. Nr.1. P.41. ISSN 0134-3165
  4. Sonata Šulcė. „Vilniaus istorijos“. Daugybę aistrų keliantis Antakalnio Sapiegų parkas ir rūmai. 2019.06.23., lrt.lt
  5. Vertumnus, In: Encyclopedia Mythica, panthoen.org
  6. Vertumnus. In: Matthew Bunson. Encyclopedia of the Roman Empire. Facts On File, 2002. P.573. ISBN 0-8160-4562-3
  7. Ovidijus. Poema "Fasti".