Veiklos bendruomenė
Veiklos bendruomene (angl. community of practice) vadinama grupė žmonių, kuriuos vienija tam tikra veikla, pvz., kurdami ar gamindami panašius dalykus ir pan. Šį terminą 1991 m. pasiūlė antropologai Jean Lave ir Etienne Wenger[1]. Veiklos bendruomenės konceptas svarbus ugdymo kontekste. Kartu kurdami, dalindamiesi priemonėmis ir žiniomis, bendruomenės nariai gali efektyviai mokytis formaliame ir neformaliame kontekste, plėsti bendruomenines ir individualias kompetencijas.
Skiriamieji bruožai redaguoti
Pasak Wegner[2], veiklos bendruomenė egzistuoja kai sutinkami, o kartu ir nuo kitų tipų bendruomenių (pvz., interesų bendruomenės) skiria, šie trys pagrindiniai dalykai:
- Sritis, kuria domisi ir į kurią įsitraukia bendruomenės nariai, pvz., mėgėjiška elektronikos inžinerija. Pastaruoju atveju vienai bendruomenei galėtų priklausyti tiek vieno hackerspace’o nariai, tiek pavieniai elektronika besidomintys ir šioje srityje veikiantys asmenys.
- Bendruomenė, kuri susiformuoja ir yra išlaikoma narių bendravimo, keitimosi informacija. Būti vienoje vietoje ir užsiimti viena veikla neužtenka – veiklos bendruomenė atsiranda tada, kai jos nariai tiesiogiai ar netiesiogiai keičiasi žiniomis ir kartu mokosi. Tai gali būti tiek neformalūs pokalbiai laisvu metu, tiek aktyvus apsikeitimas žiniomis, pristatymai, diskusijos ir t. t.
- Veikla, kuria užsiima bendruomenės nariai. Tai skiria veiklos bendruomenę nuo interesų bendruomenės, kuriai būdingi tik bendri pomėgiai (pvz., filmai). Veiklos bendruomenės nariai kaupia bendras žinias, patirtis, istorijas, priemones, kurios padeda darbuotis pasirinktoje veikloje. Pvz., hackerspace’o bendruomenė dalijasi tomis pačiomis priemonėmis, apmoko vieni kitus, duoda patarimų, pristato savo darbus ir prašo kitų narių atsiliepimų ir t. t.
Edukologijos teorija redaguoti
Veiklos bendruomenės teorija svarbi edukologijos mokslų kontekste. Teorija susijusi su kitomis ugdymo(si) socialiniame kontekste teorijomis, įskaitant Lev Vygotsky išplėtotą sociokultūrinę teoriją, Jean Lave, Pierre Bourdieu, Anthony Giddens, Michael Foucault ir kitų teoretikų darbais.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lave, Jean; Wenger, Etienne (1991). Situated Learning: Legitimate Peripheral Participation. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-42374-0.; first published in 1990 as Institute for Research on Learning report 90-0013
- ↑ Wenger, E. (2011). Communities of practice: A brief introduction
- ↑ Wenger, E. (2010). Communities of practice and social learning systems: the career of a concept. In Social learning systems and communities of practice (pp. 179–198). Springer London.
- Leliūgienė, I. (2011). BENDRUOMENĖS SAMPRATOS TRAKTUOTĖS IR TIPOLOGIJA Įvadas. Nuoroda tikrinta December 7, 2015, from https://www.mruni.eu/upload/iblock/76e/7_Leliswgiene_Sadauskas.pdf Archyvuota kopija 2018-11-17 iš Wayback Machine projekto.
- Wenger, E. (2000). Communities of practice and social learning systems. Organization, 7(2), 225–246.
Nuorodos redaguoti
- Etienne Wenger: Communities of practice: a brief introduction
- A Workshop on Accounting Education as part of a Community of Practice at the World Bank
- Implementing Best Practices (IBP) Knowledge Gateway: a tool for virtual Communities of Practice.
- Communities of practice for Climate Change and Agriculture Archyvuota kopija 2011-05-19 iš Wayback Machine projekto. supported by FAO.
|
Šis socialinis arba humanitarinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |