Varžytynės (varžytinės) – areštuoto turto prievartinis pardavimas, kai gauti pinigai skiriami kreditorių reikalavimams tenkinti. Iš varžytynių gali būti parduodamas nekilnojamasis turtas (pavyzdžiui, nuosavasis namas, butas, garažas, žemės sklypas, nebaigtos statybos, istorinio paveldo objektas). Areštuojamas gali būti ir skolininkui priklausantis kilnojamasis turtas, kreditai trečiosios šalies atžvilgiu. Skirtumas tas, kad pastaruoju atveju vykdymo užtikrinimo procedūros pasibaigia ne tuomet, kai įvykdomas pardavimas, bet skolininko kreditą priskyrus jo kreditoriui.[1]

Varžytynes gali surengti teisėjas, jo įgaliotinis arba kompetentinga institucija, kiti viešieji ar privatieji subjektai,[1] dažniausiai organizuoja antstolis. Varžytynės gali vykti tik tuomet, kai skolininkas atsisako vykdyti antstolio sprendimą. Varžytynių skolininkas gali išvengti, pats suradęs areštuoto turto pirkėją ir iki varžytynių pradžios pasiūlęs jį antstoliui, tokiu atveju pastarasis varžytynes atšaukia.[2][3]

ES valstybių nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos skirtingų rūšių varžytynės. Dalyje jų numatyta, kad varžytynės gali vykti internetu, dalyviams nereikia patiems atvykti pas teisėją, į teismą arba į kurį nors kitą viešąjį ar privatųjį subjektą.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Varžytynės. E-justice.europa.eu. Nuoroda tikrinta 2022-07-02.
  2. Varžytynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-02.
  3. „Pandemija išjudino ne tik NT rinką, bet ir varžytynių procesus: graibstomi net ilgus metus susidomėjimo nesulaukę objektai“. LRT. 2021-04-23. Nuoroda tikrinta 2022-07-02.