Varškės sūris – Rytų Europos virtuvių minkštas sūris, gaminamas iš spaustos varškės.

Lenkiškas varškės sūris.

Tradiciškai pasižymi rūgštumu ir trapumu. Būna ir salstelėjusio skonio, gaminamas is natūraliai saldaus pieno.

Gamyboje, skirtingai nuo kitų sūrių, nereikia šliužo fermento.

Dažniausiai naudojamas sumuštiniams, salotoms, pyragams, taip pat valgomas ir su medumi. Lietuviškoje virtuvėje dažnai gaminamas su kmynais.[1]

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Lietuviškas varškės sūris.

Lietuvoje nuo seno gaminamas nebrandintas varškės sūris iš karvės pieno. Šaltiniuose minimas nuo XVI a. Žemaitijoje ir Užnemunėje dažniausiai gaminamas saldus sūris (į pakaitintą saldų pieną dedama anksčiau pagamintos varškės, gauta masė slegiama; kartais dar įdedama kiaušinių, grietinėlės, prieskonių). Aukštaitijoje paplitęs rūgštus sūris, daromas iš surauginto pieno varškės, sunkiamas sūrmaišyje ir slegiamas sūrspaudžiu. Į jį dar gali būti dedama grietinės, kmynų. Toks sūris vėliau dar gali būti džiovinamas.

Pramoniniu būdu gaminamas nuo XIX a. pab.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Politechnika – Lietuviškas sūris Archyvuota kopija 2014-05-04 iš Wayback Machine projekto.
  2. Varškės sūris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 132