Vaoraniai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vaoraniai
Vaoranių indėnas
Gyventojų skaičius	1200-2200
Populiacija šalyse	Ekvadoras
Kalba (-os)	vaoranių, ispanų
Religijos	animizmas
Giminingos etninės grupės	-

Vaoraniai, dar vadinami huaoraniais, vaodainiais, vao, auka – indėnų tauta, gyvenanti Amazonijoje, rytų Ekvadore (Pastasos, Napo, Oreljanos provincijose). Populiacija – tarp 1200–2000 žmonių. Kalba izoliuota vaoranių kalba.

Vaoraniai skirstosi į smulkesnes gentis: tonjampariai, kenahuenai, tihuenai, kihuarai, damuintarai, sapinai, tiguinai, huamunai, dajunai, kehuerunai, garsakočiai (prie Jasunio upės), kemperiai (prie Kononako upės), mimai (Kononako vidurupyje), Karuhuiai (prie Kononako upės) ir tagaeriai.

Vaoranių pučiamasis ginklas strėlėms šaudyti

Senovėje vaoraniai užėmė dideles teritorijas Amazonijoje ir aršiai jas gynė, todėl kečujų buvo praminti „priešais“ (awka). Dabar jų gyvenamosios teritorijos gerokai sumažėjusios dėl miškų kirtimo ir naftos gavybos. Pagrindinis jų gyvenamasis arealas yra tarp Kurarajaus ir Napo upių (30 tūkst. km²).

Vaoraniai nuo seno naudoja užnuodytas strėles, išmirkytas nuodinguosiuose augaluose (kurare), tiek medžioklei, tiek gynybai. Dabar dalis indėnų bendradarbiauja su mokslininkais tyrinėjant selvos augalų savybes.

Vaoranių tikėjimas animistinis, tikima, kad viskame aplink slypi dvasios. Pagal vaoranių kosmologiją – pirmykštis visas pasaulis buvo ömë – „miškas“. Tikima, kad miškas yra vaoranių namai – saugantys nuo piktųjų išorės dvasių bei teikiantys prieglobstį ir maistą. Tikima, kad visi gyvūnai turi dvasią, gausu gyvūnų, kuriuos uždrausta medžioti (jaguaras, elnias, erelis, gyvatė).

Socialiniuose santykiuose paplitusi poligamija.