Vandens kietis
Vandens kietis, vandens kietumas – vandens savybė, neleidžianti putoti muilui, susijusi su tam tikrų kalcio ir magnio druskų buvimu.
Terminai kietumas ir kietis skiriasi savo vartosena. Kietumas reiškia tiesiog vandens savybę. Tuo tarpu kietis yra kietumas, išmatuotas konkrečiais vienetais (kurie dažniausiai rodo vandenyje ištirpusių Ca ir Mg druskų kiekį):
- mmol/l (milimoliai litre)
- mg/l (miligramai litre, CaCO3 ekvivalentas)
Kietumo lygiai redaguoti
- minkštas – 0–20 mg/l
- gana minkštas: 20–40 mg/l
- kietokas: 40–60 mg/l
- gana kietas: 60–80 mg/l
- kietas: 80–120 mg/l
- labai kietas: >120 mg/l
Kietas vanduo – vanduo, kuris yra kietas, turi daug (80–120 mg/l) tokių druskų. Minkštas vanduo – kuris tokių druskų turi mažai ar neturi visai (<20 mg/l).
Vandens kietumo rūšys redaguoti
- karbonatinis kietis (karbonãtinis kiẽtis, kitaip dar laikinasis kietis; angl. alkaline (temporary) hardness) – kietis, kurį lemia Ca, Mg ir Fe rūgštieji karbonatai. Jis lengvai sumažinamas kaitinant taip kietą vandenį – kaitinami hidrokarbonatai skyla, ir iš tirpalo nusėda kalcio ir magnio karbonato dalelės.
- nekarbonatinis kietis (nekarbonãtinis kiẽtis, kitaip dar nuolatinis kietis; angl. non - alkaline (permanent) hardness) – kietis, kurį lemia vandenyje ištirpusios stiprių rūgščių Ca arba Mg druskos (sulfatai, chloridai, nitratai).
- suminis vandens kietis – karbonatinio ir nekarbonatinio kiečių suma.
Kieto vandens įtaka redaguoti
Kietas vanduo prausiantis džiovina odą, kietame vandenyje prastai putoja muilas. Virinant kietą vandenį ant puodų, arbatinukų, katilų sienelių nusėda karbonatinės nuosėdos. Tokios nuosėdos gali labai susiaurinti karšto vandens vamzdžius. Naudojant per minkštą vandenį didėja vamzdynų korozijos rizika, kadangi vanduo praranda buferines savybes, kurias jam suteikia hidrokarbonatai.
Įtaka sveikatai redaguoti
Geriamas vanduo gali būti tiek kietas, tiek minkštas, sveikatai tai neatsiliepia. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad „atrodo, nėra jokių įtikinamų duomenų, kad vandens kietumas sukeltų kenksmingų poveikių žmonių sveikatai“.[1] JAV Nacionalinė tyrimų taryba nustatė, kad kietas vanduo gali būti vartojamas kaip kalcio ir magnio dietinis papildas.[2]
Kai kurie tyrimai aptiko silpną neigiamą vandens kietumo ir sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis priklausomybę tarp vyrų.[3] [4] [5] PSO, išnagrinėjusi tokius duomenis, nutarė, kad duomenys nepakankami, kad būtų galima nurodyti rekomenduojamą vandens kietumą.[1] Kai kurie autoriai rekomenduoja, kiek mažiausiai ir daugiausiai gali būti kalcio (40-80 mg/l) ir magnio (20-30 mg/l) geriamajame vandenyje ir kad jo suminis kietumas (kalcio ir magnio koncentracijų suma) turi būti 2–4 mmol/l.[6]
Kai kurie tyrimai aptiko kieto vandens vartojimo buityje koreliaciją su dažnesne vaikų egzema.[7][8][9] 2008 m. buvo atliktas paminkštinto vandens įtakos vaikų egzemai tyrimas (angl. Softened-Water Eczema Trial; SWET). Reikšmingų skirtumų tarp vaikų, kurių namuose buvo naudojami vandens minkštinimo įtaisai, ir vaikų, kurių namuose tokių įtaisų nebuvo aptikta.[10]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 World Health Organization Hardness in Drinking-Water, 2003
- ↑ „Drinking Water Hardwater Hardness Calcium Magnesium Scale Stained Laundry“. Water-research.net. Nuoroda tikrinta 2013-01-26.
- ↑ Pocock SJ, Shaper AG, Packham RF. (1981) Studies of water quality and cardiovascular disease in the United Kingdom. Sci Total Environ. 1981 Apr;18:25-34.
- ↑ A Kousa, E Moltchanova, M Viik-Kajander, M Rytkonen, J Tuomilehto, T Tarvainen, and M Karvonen (2004) Geochemistry of ground water and the incidence of acute myocardial infarction in Finland J Epidemiol Community Health. 2004 February; 58(2): 136–139
- ↑ Rubenowitz E, Axelsson G, Rylander R. (1999) Magnesium and calcium in drinking water and death from acute myocardial infarction in women. Epidemiology. 1999 Jan;10(1):31-6.
- ↑ František Kožíšek Health significance of drinking water calcium and magnesium, February 2003
- ↑ McNally NJ, Williams HC, Phillips DR, Smallman-Raynor M, Lewis S, Venn A, Britton J (1998). „Atopic eczema and domestic water hardness“. The Lancet. 352 (9127): 527–531. doi:10.1016/S0140-6736(98)01402-0. PMID 9716057.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Miyake Y, Yokoyama T, Yura A, Iki M, Shimizu T (2004 m. sausio mėn.). „Ecological association of water hardness with prevalence of childhood atopic dermatitis in a Japanese urban area“. Environ Res. 94 (1): 33–7. doi:10.1016/S0013-9351(03)00068-9. PMID 14643284.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Arnedo-Pena A, Bellido-Blasco J, Puig-Barbera J, Artero-Civera A, Campos-Cruañes JB, Pac-Sa MR, Villamarín-Vázquez JL, Felis-Dauder C (2007). „Domestic water hardness and prevalence of atopic eczema in Castellon (Spain) school children“. Salud Pública De México. 492 (4): 295–301. doi:10.1590/S0036-36342007000400009. PMID 17710278.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ A multicentre randomized controlled trial of ion-exchange water softeners for the treatment of eczema in children: protocol for the Softened Water Eczema Trial (SWET) (ISRCTN: 71423189) http://www.swet-trial.co.uk/ Archyvuota kopija 2020-01-16 iš Wayback Machine projekto.