Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Valka – miesto pavadinimas iki 1920 m. naudotas Livonijos miesto, padalinto tarp Estijos ir Latvijos. Didesnė estiškoji dalis – Valga, mažesnė – latviškoji Valka.

Valkos rotušė (1865 m.)

Istorija redaguoti

Nuo 1226 m. apylinkėse ėjo siena tarp Kalavijuočių ordino bei Rygos vyskupo ir netrukus šalia kelio iš Rygos į Tartu bei Pskovą atsirado gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1286 m.

1584 m. Valkos miesto teises suteikė Steponas Batoras1590 m. patvirtino Zigmantas Vaza.

Nuo to laiko iki XVI a. kaimas keletą kartų per karus buvo sudegintas ir sugriautas, paskutinį kartą 1558 m. Livonijos karo metu.

1626 m., po Švedijos-ATR karo miestas atiteko Švedijai.

1710 m., po Šiaurės karo Valka atiteko Rusijai.

Nuo 1889 m. mieste atsirado geležinkelio mazgas.

XIX–XX a. sandūroje miestas buvo dvikalbis, jame 1897 m. gyveno 4 453 latviai ir 3 594 estai. 1918 m. susikūrus nepriklausomoms Estijos ir Latvijos valstybėms miestas tapo abiejų valstybių pretenzijų objektu. 1920 m. liepos 1 d. brito S. G. Tallent vadovaujama komisija nusprendė, kad Valka turi būti padalinta abiem valstybėms. Estijai atiteko didžioji užstatytos teritorijos dalis ir tik 80 medinių namų miesto vakaruose buvo atiduoti Latvijai. Po Estijos ir Latvijos susitarimo 2 500 latvių persikėlė iš estiškosios į latviškąją miesto dalį.

Latviją ir Estiją okupavus sovietams padalinimas tapo neesminiu, faktiškai buvo vienas miestas su skirtingų tautybių gyventojais. Baltijos valstybėms atgavus nepriklausomybę mieste vėl atsirado siena tarp vakarinės ir rytinės dalies, įkurti 3 sienos perėjimo punktai, kurie panaikinti abiem šalims patekus į Šengeno erdvę.