Valentinas Vankavičius

Valentinas Vankavičius
Gimė 1800 m. vasario 14 d.
Kalužica, Minsko gubernija
Mirė 1842 m. gegužės 12 d. (42 metai)
Paryžius
Palaidotas (-a) Monmartras, Paryžius
Tėvas Melchioras Aleksandras Vankavičius
Motina Cholastika Gorecka
Sutuoktinis (-ė) Anelė Rostocka (1800–1870)
Veikla tapytojas
Išsilavinimas Polocko jėzuitų kolegija
Alma mater Vilniaus universitetas, Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija

Valentinas Vankavičius (lenk. Walenty Wańkowicz, rus. Валентий Ванькович; 1800 m. vasario 14 d. – 1842 m. gegužės 12 d.) – tapytojas.

Kilmė redaguoti

Valentinas Vankavičius gimė 1800 m. vasario 14 d. Kalužicos kaime, tuometinėje Minsko gubernijoje, dabartiniame Berazino rajone, lietuvių kilmės bajorų Vankavičių šeimoje. Valentino Vankavičiaus tėvas – Melchioras Aleksandras Vankavičius (1775–1842), ėjo Červenės teismo teisėjo pareigas, motina – Cholastika Gorecka buvo žinomo poeto Antano Goreckio, gimusio Vilniuje, sesuo.

Mokslo metai redaguoti

18111818 m. Valentinas Vankavičius buvo išsiųstas mokytis į Polocko jėzuitų kolegiją, kurią baigė su pagyrimu. Čia pirmasis jo dailės mokytojas buvo iš Vienos atvykęs Gabrielis Gruberis, kuris kolegijoje dėstė architektūrą ir fiziką.

1818 m. Vankavičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti literatūros ir dailės. Dailės mokėsi pas Joną Rustemą ir Joną Damelį. 1825 m. Vankavičius buvo išsiųstas tobulintis į Imperatoriškąją dailės akademiją Sankt Peterburge. Ją baigė 1828 metais. Studijų laikotarpiu Valentinas Vankavičius buvo apdovanotas mažuoju sidabro bei didžiuoju sidabro medaliais. Už diplominį darbą „Jaunojo kijeviečio žygdarbis” taip pat buvo apdovanotas mažuoju aukso medaliu. Sankt Peterburge yra nutapęs ir Aleksandro Puškino portretą.

Tolesnė veikla redaguoti

Baigęs mokslus Valentinas Vankavičius apsigyveno brolio Eduardo namuose Minske. Čia dailininką lankė ir jo bičiuliai – Mykolas Kuleša, kompozitorius Stanislovas Moniuška, bajorų kilmės rašytojas ir dramaturgas Vincentas Duninas – Marcinkevičius ir kt. Kūrybines dirbtuves Valentinas Vankavičius buvo įsirengęs už Minsko esančioje vasarvietėje (viloje).

Gyvendamas Minske dailininkas dažnai nuvykdavo į Vilnių. Bendravo su Andriaus Taujanskio šeima, nutapė tiek paties Taujanskio, tiek jo žmonos portretus.

1839 m. Valentinas Vankavičius keliavo po užsienį. 1840 m. lankė Dresdeną, Berlyną, Strasbūrą. 1841 m. Vankavičius atsidūrė Paryžiuje, kur bendravo su Adomu Mickevičium, taip pat Andriumi Taujanskiu, priklausė Taujanskio įkurtai religinei grupuotei.

Šeima redaguoti

Buvo vedęs Anelę Rostocką (1800–1870). Susilaukė sūnų Adomo Vankavičiaus, Kazimiero Adomo Vankavičiaus ir Jono Edvardo Vankavičiaus, 1863 m. sukilimo vieno vadovų. Taip pat Vankavičiai buvo susilaukę dukters Elenos Vankavičiūtės, pagal vyrą Rogovskos.

Valentinas Vankavičius mirė Paryžiuje 1842 m. Palaidotas Monmartro kapinėse.

Kūryba redaguoti

Tapė daugiausiai portretus, portretines miniatiūras, taip pat paveikslus istorinėmis, religinėmis tematikomis. Vankavičiaus kūryboje dominuoja klasikiniai elementai su romantizmo tendencijomis. Ne vienas Valento Vankavičiaus darbas buvo premijuotas.

Šiame regione (Baltarusija, Lietuva, Lenkija) Valentinas Vankavičius tituluojamas kaip vienas ryškiausių XIX amžiaus tapytojų. Minske įkurtas Valentino Vankavičiaus muziejus.

Keletas Valentino Vankavičiaus portretų redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Валентий Ванькович: белорусский художник с утерянным наследием, 2014. [1][neveikianti nuoroda]
  • Michail Domański. Walenty Wańkowicz – artysta i przyjaciel Mickiewicza/ „Rota", 1997, Nr 4.
  • Дробов Л. Н. Живопись Белоруссии XIX-начала XX в. ― Мн., 1974.
  • Łepkowski E. Walenty Wańkowicz (1799–1842) / Tęcza – 1928.11.17, – Nr. 46.
  • Серия: „Знаменитые художники из Беларуси". „Валентий Ванькович". – Мн., 2012.

Nuorodos redaguoti