Valentinas Serovas
| Valentinas Serovas | |
|---|---|
| |
| V. Serovo autoportretas, apie 1885 m. | |
| Gimė | 1865 m. sausio 19 d. Sankt Peterburgas |
| Mirė | 1911 m. gruodžio 5 d. (46 metai) Maskva, Rusija |
| Veikla | rusų tapytojas |
 Vikiteka |
Valentinas Serovas |
Valentinas Serovas (rus. Валенти́н Алекса́ндрович Серо́в; 1865 m. sausio 19 d. – 1911 m. gruodžio 5 d.) – Rusijos tapytojas, grafikas, teatro dailininkas, iliustratorius. Įvardijamas vienu talentingiausių Rusijos portretistų, yra sukūręs mitologinių paveikslų, peizažų.[1][2]
Biografija redaguoti
Valentinas Serovas gimė 1865 m. sausio 18 d. Sankt Peterburge. Jo tėvas buvo žymus tuo metu kompozitorius Aleksandras Serovas, kuris greitu laiku, 1871 m. mirė. Būsimą dailininką auklėjo motina pianistė Valentina Serova. Būdamas 9 metų amžiaus, V. Serovas pradėjo mokytis I. Repino klasėje, buvo priimtas į mecenato Savos Mamontovo aplinką Abramceve. 1877 m. lankė piešimo pamokas N. Muraško mokykloje. 1880−1885 m. V. Serovas mokėsi Imperatoriškojoje Sankt Peterburgo dailės akademijoje vadovaujamas P. Čistiakovo. 1887 m. V. Serovas sukūrė pirmąjį žymų savo paveikslą, realistinį „Mergaitė su persikais“, kuriame pavaizdavo S. Mamontovo dukterį Verą Mamontovą. Šiame kūrinyje jaučiama impresionistinės dailės įtaka. 1889 m. dailininkas vedė Olgą Trubnikovą, 1894 m. prisijungė prie peredvižnikų judėjimo, 1900 m. tapo „Meno pasaulio“ draugijos nariu, priklausė Miuncheno secesijai.[1][3]
1895−1909 m. V. Serovas dėstė Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, 1898 m. priimtas į Sankt Peterburgo Imperatoriškąją dailės akademiją, 1903 m. tapo pilnateisiu nariu. 1905 m. iš jos pasitraukė protesto vardan po demonstrantų sušaudymo Sankt Peterburge. Jis buvo Tretjakovo galerijos rėmėjų tarybos narys. 1907 m. kūrė teatro dekoracijas tėvo operos „Judita“ pastatymui Marijos teatre Sankt Peterburge, 1911 m. sukūrė scenos užsklandą S. Diagilevo rusų baletams, kūrė grafinius kūrinius. Savo portretūroje V. Serovas vienijo Rusijos (Dmitrijus Levickis, Vladimiras Borovikovskis) ir Europos dailininkų įtakas (Diegas Velaskesas, Ticianas, Engras, Rafaelis). Dailininkas kartais savo kūriniuose pereidavo prie stilizacijos, buvo paveiktas impresionistinės ir art nouveau stilistikų. Būdingas tokios tapybos pavyzdys yra vėlyvasis „Ida Rubinštein“ paveikslas. V. Serovo kūryba skirstoma į tris dalis: ankstyvąją plenerinę su impresionizmo elementais („Mergaitė su persikais“, 1887 m., „Mergaitė saulėje“, 1888 m.), po 1890 m. tapytų detalių, realistinių portretų periodą (K. Korovino 1891 m., I. Levitano 1893 m. portretai) ir po 1900 m. art nouveau įtakotą kūrybą (H. Giršman portretas, 1907 m., „Europos pagrobimas“, 1910 m.).[3] Valentinas Serovas mirė 1911 m. gruodžio 5 d. Maskvoje,[1] palaidotas Novodevičės kapinėse.
Darbų galerija redaguoti
-
„Mergaitė su persikais“, 1887 m., Tretjakovo galerija -
„Mergaitė saulėje. Marijos Simonovič portretas“, 1888 m., Tretjakovo galerija -
„Isako Levitano portretas“, 1893 m., Tretjakovo galerija -
„Sofijos Botkinos portretas“, 1899 m., Valstybinis rusų muziejus -
„H. Giršman portretas“, 1907 m., Tretjakovo galerija -
„Europos pagrobimas“, 1910 m., Tretjakovo galerija -
„Ida Rubinštein“, 1910 m., Valstybinis rusų muziejus -
„Princesės Olgos Orlovos portretas“, 1911 m., Valstybinis rusų muziejus
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Encyclopaedia Britannica
- ↑ Natalia Murray (2012), The Unsung Hero of the Russian Avant-Garde: The Life and Times of Nikolay Punin: The Life and Times of Nikolay Punin, BRILL, p. 42, ISBN 978-90-04-22559-6
- ↑ 3,0 3,1 Tretjakovo galerija Archyvuota kopija 2016-08-06 iš Wayback Machine projekto.