Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai

Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai – archeogenetinis terminas, naudojamas apibūdinti specifinį genetinės kilmės komponentą, kuris rodo mezolito medžiotojų-rinkėjų, kilusių iš Vakarų, Pietų ir Vidurio Europos, kilmę. Mezolito laikotarpiu Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų apgyvendinta teritorija apėmė nuo Britų salų vakaruose iki Karpatų rytuose.[1]

Kartu su Skandinavijos medžiotojais-rinkėjais ir Rytų Europos medžiotojais-rinkėjais, Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai sudarė vieną iš trijų pagrindinių genetinių grupių poledynmečio Europoje, ankstyvuoju holoceno periodu. [2] Riba tarp Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ėjo maždaug nuo Dunojaus žemupio, šiaurės kryptimi palei Dniepro vakarinius miškus link Baltijos jūros vakaruose.[1]

Savo ruožtu Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai buvo lygus Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų asimiliacijos tarpusavyje rezultatas. Plačiai pasklidę per visą Europą Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai buvo išstumti iš eilės Europos neolito ūkininkų ekspansijų ankstyvuoju neolito laikotarpiu, bet patyrė ir vyrų skatinamą iškilimą viduriniajame neolite. Vėlyvuoju neolitu ir ankstyvuoju bronzos amžiumi, Vakarų stepių pastoralistaiPonto stepės pradėjo masinę ekspansiją, kuri dar labiau išstūmė Vakarų Europos medžiotojus-rinkėjus. Imant šiuolaikines Europos populiacijas, Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinė kilmė labiausiai dominuoja tarp Rytų Pabaltijo gyventojų.

Tyrimai redaguoti

2014 m. „Nature“ paskelbtame genetiniame tyrime Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai buvo apibrėžti kaip atskiras genetinės kilmės komponentas. Jis buvo atrastas kaip prisidėjęs prie visų europiečių genetinės kilmės, įskaitant ir Europos neolito ūkininkus, kurie buvo daugiausia kilę iš Artimųjų Rytų gyventojų. Manoma, kad Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai nuo rytų eurazijiečių atsiskyrė maždaug 40 tūkstantmetyje pr. m. e., o nuo senovės šiaurės eurazijiečių – maždaug 22 tūkstantmetyje pr. m. e.[3]

2015 m. birželį „Nature“ publikuotame genetiniame tyrime nustatyta, kad Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinė kilmė Vakarų Europoje išaugo ankstyvojo ir viduriniojo neolito laikotarpiais.[4]

2015 m. lapkritį „Nature“ paskelbtame genetiniame tyrime aiškinama, kad daugumą europiečių galima laikyti Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų, Europos neolito ūkininkų ir Duobinių kapų kultūros atstovų iš Ponto stepės asimiliacijos tarpusavyje rezultatu.[5]

2016 m. liepą „Nature“ publikuotame genetiniame tyrime nurodoma, kad Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai buvo Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir vėlyvojo paleolito žmonių iš Grotte du Bichon (Šveicarija) mišinys. Savo ruožtu Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinė kilmė apėmė 75 % senovės šiaurės eurazijiečių genetinio paveldo.[6] Taip pat buvo paskelbta, kad Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai yra Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų asimiliacijos tarpusavyje rezultatas.

2017 m. vasarį „Current Biology“ paskelbtame genetiniame tyrime aiškinama, kad Rytų Pabaltijo mezolitinės Kundos ir Narvos kultūrų žmonės buvo Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų mišinys, parodantis artimiausią giminystę su pirmaisiais. Mėginiai iš Ukrainos mezolito ir neolito buvo atrasti kaip grupė glaudžiai susiliejanti tarp Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų, taip parodanti genetinį tęstinumą Dniepro upės slenkstyje 4000 metų laikotarpiu. Ukrainos mėginiai priklauso haplogrupei U iš motinos pusės, kuri yra randama tarp 80 % visų Europos medžiotojų-rinkėjų mėginių.[7]

2017 m. liepą „Current Biology“ publikuotame genetiniame tyrime nustatyta, kad Rytų Pabaltijo Šukinės duobelinės keramikos kultūros žmonės buvo glaudžiai susiję su Rytų Europos medžiotojais-rinkėjais, skirtingai negu ankstesni medžiotojai-rinkėjai šioje teritorijoje, kurie buvo labiau susiję su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais.[8]

2018 m. sausį „PLOS Biology“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo išanalizuoti 13 Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų ir nustatyta, kad jie visi buvo Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai iš vakarų ir šiaurės Skandinavijos turėjo mažiau Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės (apie 51 %) negu individai iš Rytų Skandinavijos (apie 62 %). Tyrimo autoriai teigė, kad Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai buvo Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų, kurie migravo į Skandinaviją iš pietų, ir Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų, vėliau migravusių į Skandinaviją iš šiaurės rytų palei Norvegijos pakrantę, asimiliacijos tarpusavyje rezultatas. Manoma, kad Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai, pasiekę Skandinaviją, priklausė Arensburgo kultūrai. Rytų Europos medžiotojai-rinkėjai ir Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai parodė žemesnį SLC45A2 ir SLC24A5 alelių, sukeliančių depigmentaciją, ir OCA/Herc2, atsakingų už šviesių akių spalvą, dažnį negu Skandinavijos medžiotojai-rinkėjai.[9]

2018 m. sausį „Nature Communications“ publikuotame genetiniame tyrime nustatyta, kad Kundos ir Narvos kultūrų atstovai buvo glaudžiau susiję su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais, o Šukinės duobelinės keramikos kultūra – su Rytų Europos medžiotojais-rinkėjais. Buvo išsiaiškinta, kad Rytų Pabaltijo pietinės teritorijos buvo labiau susijusios su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais negu šiaurinės ir rytinės dalys. Skirtingai negu dauguma Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų, Rytų Pabaltijo medžiotojai-rinkėjai neįgavo Europos neolito ūkininkų genetinės priemaišos neolito laikotarpiu. Taigi šiuolaikinės populiacijos Rytų Pabaltijyje turi daugiau Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės negu bet kuri kita populiacija Europoje.[10]

Pietryčių Europos genomo istorija redaguoti

2018 m. vasarį „Nature“ paskelbtame tyrime buvo įtrauka ir daugybės priešistorinės Europos individų analizė. Buvo išanalizuoti 11 vėlyvojo paleolito ir mezolito Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų palaikų Vakarų Europoje, Vidurio Europoje ir Balkanuose. Iš 9 paimtų Y-DNR mėginių, 6 priklausė I haplotipui (ypač I2a subkladamos), kiti likę priklausė C1a2, R ir galbūt J. Iš 11 mtDNR mėginių, 9 priklausė U51b haplotipams, likę – U5a2c ir U2 haplotipams. Šie rezultatai rodo, kad Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai buvo plačiai paplitę prieš daugiau negu 6000 metų nuo Atlanto vandenyno pakrantės vakaruose iki Sicilijos pietuose ir iki Balkanų pietryčiuose.[11]

Taip pat į minėtą tyrimą buvo įtrauka daugybės priešistorinės Rytų Europos individų analizė. Buvo surinkti 37 mėginiai iš mezolitinės ir neolitinės Ukrainos (9500–6000 m. pr. m. e.). Juose buvo nustatytas pereinamasis ryšis tarp Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų, nors Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinė kilmė išaugo šioje populiacijoje neolito laikotarpiu. Iš šių individų išgauti Y-DNR mėginiai priklausė tik R haplotipams (ypa2 R1b1) ir I haplotipams (ypač I2 subkladoms). Mitochondrinė DNR beveik išimtinai priklausė U (ypač U5 ir U4 subkladoms).[11]

Buvo ištirtas didelis skaičius individų iš Zvejnieki kapaviečių, kurie daugiausia priklausė Kundos ir Narvos kultūroms Rytų Pabaltijyje. Šie individai buvo daugiausia Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės ankstyvesnėse fazėse, tačiau laikui bėgant Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinė kilmė tapo vyraujanti. Šios vietos Y-DNR priklausė išimtinai haplogrupių R1b1a1a ir I2a1 haplotipams. Mitochondrinė DNR priklausė išimtinai haplogrupei U (ypač U2, U4 ir U5 subkladoms).[11]

Buvo išanalizuoti 40 individų iš Geležinių Vartų mezolito trijų vietų Balkanuose. Apskaičiuota, kad šie individai buvo 85 % Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir 15 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Šiose vietose vyrai turėjo tik haplogrupę R1b1a ir I (daugiausia I2a subkladas) haplotipus.  Mitochrondrinė DNR priklausė daugiausia U (ypač U5 ir U4 subkladoms).[11]

Nustatyta, kad Balkanų neolito žmonės turėjo 98 % Anatolijos ir 2 % Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Eneolito laikotarpiu, Kukutenio-Tripolės kultūros atstovai, kaip buvo ištirta, turėjo apie 20 % medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės, kuri buvo tarpinė tarp Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų. Taip pat buvo nustatyta, kad Rutulinių amforų kultūrai priklausę žmonės turėjo apie 25 % Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės, kuri yra ženkliai didesnė negu tarp Vidurio Europos grupių viduriniuoju neolitu.[11]

Fizinė išvaizda redaguoti

Manoma, kad Vakarų Europos medžiotojai-rinkėjai turėjo tamsią odą ir mėlynas akis, tačiau bronzos amžiaus Rytų Pabaltijo medžiotojai-rinkėjai, būdami daugiausia Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės, rodo aukštą išvestinių alelių SLC45A2 ir SLC24A5, kurios koduoja šviesią odą, dažnį.[10]

Išnašos redaguoti

Šaltiniai redaguoti