Uzbekai
Gyventojų skaičius nuo 22 iki 28 milijonų[1]
Populiacija šalyse Uzbekija:
21,48 milijono (2005)

Afganistanas:
2,7 milijono

Tadžikija:
1,12 milijono

Kirgizija:
711 000

Kazachstanas:
371 000

Rusija:
126 000

Pakistanas:
80 000

Kinija:
14 800

Ukraina:
13 000

Kalba (-os) uzbekų
Religijos Musulmonai sunitai
Giminingos etninės grupės Tiurkai

Uzbekai (savivardis vns. O‘zbek, dgs. O‘zbeklar) – tauta Centrinėje Azijoje. Uzbekai priklauso tiurkų tautų grupei. Dauguma uzbekų gyvena Uzbekijoje, bet yra tautinių mažumų Afganistane, Tadžikijoje, Kirgizijoje, Turkmėnijoje, Kazachijoje, Kinijoje. Dar šiek tiek uzbekų yra ir Irane, Turkijoje, Pakistane, Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje.

Uzbekų kilmė redaguoti

Uzbekų tautos formavimuisi įtakos padarė tiek iraniečių ir kitų indoeuropiečių tautos, tiek dėl vėlesnės mongolų invazijos atsikėlę gyventojai. Pagal paskutinius genetinės genealogijos tyrimus, atliktus Čikagos universitete, uzbekai klasifikuojami tarpe tarp mongolų ir iraniečių. Nuo III-jo amžiaus prieš mūsų erą Centrinė Azija patyrė Altajaus dialektu kalbančių Rytų Azijos išvaizdos klajoklių ekspansiją; šių klajoklių antpuoliai tęsėsi šimtus metų, pradedant Hsiung-Nu (kurie gali būti hunų protėviais) 300 m. prieš mūsų erą, turkais pirmą mūsų eros tūkstantmetį ir mongolų ekspansija XIII amžiuje. Rytinių Centrinės Azijos regionų gyventojų tankis tuo metu tikriausiai buvo mažas, todėl išorinis indėlis galėjo turėti svarią genetinę įtaką. Vakarų regionai buvo tankiau apgyvendinti, dėl to genetinis poveikis jiems buvo mažesnis. Tokiu būdu, priemaiša iš šiaurės rytų Azijos labiau tikėtina rytuose, tačiau menkai pastebima vakarų Uzbekistane.

Kalba redaguoti

Uzbekų kalba priklauso Altajaus kalbų šeimos tiurkų grupei; ji artimai susijusi su uigūrų kalba. Uzbekų kalboje yra daug skolinių iš farsi kalbos (ja kalbėdavo uzbekų intelektualai), rusų (dėl kaimynystės su Rusija) ir kinų. Sindziange uzbekai vartoja uigūrų (arabišką) raštą, o pačiame Uzbekistane naudojama tiek lotyniška abėcėlė, tiek ir kirilica.

Tradiciniai drabužiai redaguoti

Anksčiau moteriški ir vyriški drabužiai buvo marškiniai, kelnės su plačiu žingsniu ir chalatas (dygsniuotas vata ar tiesiog su pamušalu). Chalatas buvo apjuosiamas diržu (arba skara), taip pat nešiojamas laisvai. XIX amžiaus pabaigoje XX amžiaus pradžioje tapo populiarios puošnios liemenės. Vyriškos kepurės – turbanai, fetrinės skrybėlės, kepurės iš kailio, moterys tradiciškai nešiodavo skaras. Išeidamos iš namų (miestuose) moterys užsidengdavo veidą čadra su šydu iš arklio plauko. Merginos ir moterys iki pirmojo vaiko gimimo pindavo plaukus smulkiomis kasytėmis (iki 40), kitos moterys – pindavo dvi kasas. Tradicinė avalynė – odiniai batai su minkštu padu, ant kurių buvo aunami odiniai, vėliau guminiai kaliošai.

Uzbekų virtuvė redaguoti

Uzbekų maistas – tai augaliniai, pieno ir mėsos produktai. Svarbią vietą mityboje užima paplotėlių formos duona, kepama iš kvietinių miltų. Patiekalų asortimentas labai įvairus. Tokie patiekalai kaip lakštiniai, sriubos, ryžių ir pupų košės pagardinami aliejumi arba karvių sviestu, rūgpieniu, raudonaisiais pipirais ir įvairiais žalumynais. Mėgstamiausias patiekalas – plovas ir šašlykas. Didelę vietą mityboje užima vaisiai ir daržovės, vynuogės, arbūzai, melionai. Svarbiausias gėrimas – arbata, dažniau žalia. Tautinį koloritą išlaiko indai ir užstalės etiketas.

Šeimos tradicijos redaguoti

Šeimos papročiai išlaiko savo tautinę specifiką. Tačiau daugelis papročių jau prarado savo magišką reikšmę ir atliekami tik pasilinksimo tikslais, arba iš viso išnyko, ir jų vietoje atsirado naujos tradicijos (pavyzdžiui, kasmetinis gimimo dienos šventimas, šventinis sutuoktuvių registravimo pažymėjimas ir kt.). Aukšto lygio pasiekė tradicinės liaudies meno rūšys (siuvinėjimas, puodininkystė, raižyba ir varinių indų graviravimas, drožyba ir tapyba ant medžio, drožinėjimas ant akmens ir kt.). Klesti tautosaka, įvairiausios dainos ir pasakos. Labai populiarūs menai - teatras ir cirkas, vaikščiojimas virve.

Religija redaguoti

Dauguma uzbekų išpažįsta islamą, didžioji dalis yra musulmonai sunitai, Hanafi mokyklos pasekėjai, tačiau yra skirtumų tarp šiaurės ir pietų uzbekų. Uzbekai iš buvusios Tarybų Sąjungos praktikuoja liberalesnę religiją, kadangi oficiali Sąjungos politika propagavo ateizmą, anaiptol uzbekai Afganistane ir kitose šalyse į pietūs išliko konservatyvūs islamistai. Uzbekams gavus nepriklausomybę 1991 metais įvyko islamo atgimimas tarp tautos segmentų. Žmonės, gyvenantys dabartinio Uzbekistano teritorijoje, tapo musulmonais jau aštuntame mūsų eros amžiuje, kai arabų kariai užėmė teritoriją, pakeisdami budizmą. Arabų pergalė prieš kinus 751 užtikrino būsimą islamo dominavimą Centrinėje Azijoje.

Dabartinė uzbekų padėtis Kinijoje redaguoti

 
Kinijos etninis pasiskirstymas

Pagrindinis straipsnis - Kinijos uzbekai

Kinijoje uzbekai gyvena Xinjiang provincijoje (taip pat vadinamoje Sindziangas), uzbekų bendruomenės miestuose, išsidėsčiusiuose šalia sienos su Rusija (Yining, Qoqek, Tacheng, Kashgar, Urumqi, Yarkant ir Kargilik, Yecheng).

Praeityje, kaip ir dabar, Kinijos uzbekai visų pirma – miestiečiai. Mažiau nei 30 % užsiima ūkininkavimu ar gyvulininkyste; dauguma dirba fabrikuose, yra techniniai darbuotojai arba prekybininkai. Jų raštingumas - aukščiausias iš visų Xinjiang gyventojų. Labai mažai uzbekų verčiasi gyvulininkyste, jie gyvena šiaurinėje Xinjiang dalyje tarp kazokų. Miestuose, dauguma uzbekų gyvena namuose iš nedegtų plytų su plokščiais stogais, bet kai kurie jų namai turi skirtingus apvalius, smailius stogus.

Šaltiniai ir nuorodos redaguoti

  • http://russia.rin.ru/guides/6838.html
  • http://www.everyculture.com/Russia-Eurasia-China/Uzbeks.html
  • Allworth, Edward. The Modern Uzbeks: From the 14th Century to the Present, Hoover Institution Press (July, 1990).
  • Carlson, D. "Uzbekistan: Ethnic Composition and Discriminations", Harvard University, August 2003. CIA factbook 2005 - Uzbekistan https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/uz.html Archyvuota kopija 2016-07-09 iš Wayback Machine projekto.
  • Calum MacLeod, Bradley Mayhew „Uzbekistan. Golden Road to Samarkand“ p. 31.
  • Critchlow, James. Nationalism in Uzbekistan: Soviet Republic's Road to Sovereignty, Westview Press (October, 1991).
  • Lewis, Richard D. Kultūrų sandūra. Kaip sėkmingai bendrauti su kitų tautų ir kultūrų atstovais. Alma Litera, 2002.
  • Ma Yin, ed. (1989). China’s Minority Nationalities, 185-189. Beijing: Foreign Languages Press.
  • Noble, Ivan. BBC News, DNA analysis tracks Silk Road forbears
  • Rashid, Ahmad. The Resurgence of Central Asia : Islam or Nationalism? Zed Books (April 15, 1995)
  • Schwarz, Henry G. (1984). The Minorities of Northern China: A Survey. Bellingham: Western Washington University Press.
  • Zerjal, Tatiana, et. al. A Genetic Landscape Reshaped by Recent Events: Y-Chromosomal Insights into Central Asia, Am. J. Hum. Genet., 71:466-482, 2002.