Užvenčio dvaras
55°47′13″ š. pl. 22°39′25″ r. ilg. / 55.78694°š. pl. 22.65694°r. ilg.
| Užvenčio dvaras | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Užventis |
| Įkurtas | 1527 m. |
| Bajorų giminės | Mykolas Jegelevičius (iki 1527 m.), Andrius Tujinlaitis, Kasparas Bilevičius, |
Užvenčio dvaras – dvaras, buvęs Užventyje. Išlikęs ponų namas (medinis, pailgas, su dviem įėjimais pagrindiniame fasade), dvaro svirnas, parkas.
Užvenčio dvaras, jo kultūrinis ir dvasinis gyvenimas 1922 m. aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“.
Istorija redaguoti
Nuo 1527 m. minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Užvenčio dvaras. Apie 1820 m. dvaras atiteko Pranciškui Druckiui-Liubeckiui. 1887–1898 m. Užvenčio dvarą buvo išsinuomoję rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos tėvai. 1909 m. pavasarį dvarą nusipirko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius, dvare gyvenęs 1912–1942 m.[1] Tuo metu dvare buvo spirito varykla, plytinė, malūnas.
Užvenčio kraštotyros muziejus dvare buvo įkurtas 1965 m., o nuo 1973 m. muziejus įsikūrė restauruotame Užvenčio dvaro svirne.[2] Parke įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir pėsčiųjų takas. Prie dvaro centrinio pastato tebeauga graži alėja, kurią apysakoje „Sename dvare“ aprašė Šatrijos Ragana.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Verslo žinios. Algirdas Grigaravičius. Signataras Jonas Smilgevičius – pažangiausias tarpukario ūkininkas. 2018 m. spalio 19 d. Nr.134 (4936)
- ↑ „Kelmės rajono savivaldybė - Lankytinos vietos“. kelme.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
- ↑ „Užvenčio dvaro sodyba“. musupaveldas.lt. Suarchyvuotas originalas 2011-07-03. Nuoroda tikrinta 2012-03-28.