Turkai meschetinai
| Turkai meschetinai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~425 000[1] |
| Populiacija šalyse |  Turkija:220 000
|
| Kalba (-os) | turkų. |
| Religijos | sunitai, šiitai |
| Giminingos etninės grupės | turkai |
Turkai meschetinai (turk. Ahıska Türkleri) – turkiškai kalbanti etninė grupė, gyvenusi Meschetijoje (Gruzijos istorinė sritis), o dabar gyvenanti pasklidusi buvusios TSRS teritorijoje ir nedidelė dalis – Turkijoje.
Turkai meschetinai kalba vienu iš turkų kalbos Rytų Anatolijos dialektų. Šie dialektai tarpiniai tarp turkų ir azerbaidžaniečių kalbų. Meschetinų turkų dialektas yra šiek tiek paveiktas gruzinų kalbos ir visai mažai – armėnų kalbos. XX a. antroje pusėje jų kalbą paveikė ir Vidurinės Azijos tiurkų kalbos bei rusų kalba. Dalis mokslininkų teigia, kad šis dialektas turėtų būti laikomas atskira kalba. Iki 80-85 % turkų meschetinų kalba rusiškai. Tikintieji yra musulmonai sunitai ir musulmonai šiitai.
Istorija redaguoti
Turkų mesachetinų kilmė nėra aiški. Ją aiškina dvi versijos:
- proturkiška – dauguma turkų meschetinų (>80 %) yra etninių turkų palikuonys (turkiškai kalbantys žemdirbiai Yerli ir – azerbaidžanietiškai kalbantys piemenys Karapapak), o likę maždaug 20 % – vietinių gruzinų ir armėnų palikuonys, XVII–XVIII a. tapę musulmonais ir ėmę kalbėti turkiškai. Kita versija teigia, kad turkai meschetinai atsirado susiliejus vienai osmanų genčiai su viena gruzinų meschų gentimi.
- progruziniška – dauguma turkų meschetinų – XVII–XVIII a. suturkintų gruzinų palikuonys, tik nedidelę jų dalį sudaro etniniai turkai ir azerbaidžaniečiai ir galbūt hemšinai.
Turkų meschetinų etnogenezėje dalyvavo dvi pagrindinės grupės:
- gruzinų gentis meschai
- tiurkai, pasirodę Mažojoje Azijoje ir Užkaukazėje XI a.
Meschetijos kalnagūbris tapo skiriamąja riba, skyrusia gruzinų karalių ir turkų sultonų žemes. Mongolų žygiai XIII a. ir Timūro žygiai 1395 m. sukėlė migracijas, dėl kurių pietvakarių Gruzijoje ir ypač Meschetijoje padaugėjo tiurkų, kurie pradėjo asimiliuoti vietinius gyventojus. 1555 m. Meschetija tapo Osmanų imperijos dalis, ir asimiliacija sustiprėjo. Asimiliacija buvo tiek religinė, tiek kalbinė. Osmanų imperija skatino perėjimą į islamą, o turkų kalba buvo patogi bendravimo priemonė vietovėse su mišria gyventojų sudėtimi.
Atsirado bendras etnonimas turkai, reiškęs musulmonus žemdirbius, kalbančius bet kuriuo turkų kalbos dialektu. Prie šio etnonimo pridėdavo dar žodį, parodantį gyvenimo vietą. Taip atsirado ir pavadinimas turkai meschetinai ('turkai iš Meschetijos').
1829 m. prijungiant Achalcichės kraštą prie Gruzijos, buvusios Rusijos sudėtyje, musulmonai meschetinai sudarė mažumą šiame regione. Nuo XIX a. vidurio iki pirmo XX a. trečdalio jų dalis padidėjo nuo ~33 % iki maždaug 40 %. Prieš antrąjį pasaulinį karą Meschetijos musulmonus vadino bendru etnonimu turkai meschetinai. Vietiniai meschai (stačiatikiai) juos vadino tiesiog turkais.
Turkų meschetinų etnogenezėje dalyvavo daug etnosų, bet jų proporcijos ir įtaka kol kas nežinomos. Patys turkai meschetinai laikosi proturkiškos versijos.
Naujausia istorija redaguoti
1928–1937 m. turkus meschetinus spaudė, kad šie keistų tautybę ir imtų gruziniškas pavardes.
Antrojo pasaulinio karo metais beveik visi suaugę vyrai (daugiau kaip 40000) buvo paimti į kariuomenę, daugiau kaip pusė (~26000) – žuvo.
1944 m. turkus meschetinus kartu su kurdais, hemšinais ir kai kuriomis kitomis Kaukazo tautomis, kurios turėjo glaudžius ryšius su Turkija ir kuriose sklaidė emigracijos idėjos, apkaltino ryšiais su priešais, su Turkijos žvalgyba ir priverstinai iškeldino iš Gruzijos į Kazachstaną, Kirgiziją ir Uzbekistaną. Iš viso iškeldino daugiau kaip 90000 žmonių. Jie buvo išskirstyti po gyvenvietes skirtingose tų respublikų srityse, jiems buvo draudžiama keisti gyvenimo vietą. Naujosiose vietose su turkais meschetinais susiliejo irgi į tas vietas 1948-49 m. iškeldinti turkai osmanai, kurie iki tol gyveno Abchazijoje ir Adžarijoje.
1956 m. turkams meschetinams buvo leista keisti gyvenamąją vietą. Dalis jų ėmė grįžti į Kaukazą, daugiausia į Šiaurės Kaukazą ir Kabardą-Balkariją. Dauguma turkų meschetinų liko gyventi naujosiose vietose.
1989 m. birželį Uzbekistano Ferganos slėnyje įvyko uzbekų pogromas prieš turkus meschetinus, ką sukėlė dalies uzbekų skurdas ir etninė įtampa labai tankiai apyvendintoje Ferganos slėnio dalyje. Dėl to turkus meschetinus ėmė keldinti iš Uzbekijos į Rusiją, Kazachstaną ir Azerbaidžaną.
Po 1990 m. Gruzija pradėjo priimti tuos turkus meschetinus, kurie pareikšdavo priklausą gruzinų etnosui. Turkų meschetinų grįžimas sukėlė sukėlė Samcchės-Džavachetijos regione gyvenusių armėnų protestus. Turkų meschetinų grįžimas buvo sustabdytas.
Turkija irgi priėmė turkus meschetinus, kurių didelė dalis Turkiją laikė tikrąja tėvyne, ir apgyvendindavo juos varginguose rytiniuose rajonuose, kur gyventojų daugumą sudarė kurdai. Į Turkiją imigravę turkai meschetinai tuo nebuvo patenkinti ir persikraustė į tokius Turkijos miestus kaip Bursa, Igdyras ir kt. Turkijoje turkai meschetinai Turkijos pilietybę gauna palengvinta tvarka.
Gana daug turkų meschetinų apsistojo Rusijos Krasnodaro krašto pietvakariniuose rajonuose, tačiau čia vietinė valdžia ir vietiniai kazokai į juos žiūri nepalankiai.
Nuo 2004 m. vasario Tarptautinė migracijos organizacija, padedant JAV ir Rusijos vyriausybėms, pradėjo turkų meschetinų perkeldinimo iš Krasnodaro į JAV programą. 2005 m. rugsėjo mėn. apie 21 tūkst. turkų meschetinų padavė prašymus emigracijai, o apie 5 tūkst. jau buvo persikėlę į Portlandą, Filadelfiją, Atlantą, Noksvilį ir kt. JAV miestus. Šiuo metu ši programa sustabdyta.
2007 m. birželio 22 d. Gruzijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį kvietė grįžti į Gruziją kažkada iškeldintus turkus meschetinus. Norintys turi iki 2009 m. sausio 1 d. paduoti prašymus Gruzijos ambasadose. Norinčių nėra daug.