Tupolev Tu-144
| Tu-144 | |
| |
| Tipas | Viršgarsinis transportinis lėktuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Tupolev |
| Kūrėjas | Andrejus Tupolevas |
| Pirmas skrydis | 1968 m. gruodžio 31 d. |
| Baigtas naudoti | 1978 m. birželio 1 d. |
| Pagrindiniai naudotojai | Aeroflot |
| Pagaminta vnt. | 16 |
Tupolev Tu-144 (rus. Ту-144) – pirmasis viršgarsinis transportinis lėktuvas.
Istorija redaguoti
1962 m. sausį žurnale „Oro transporto technologija“ sovietai pirmą kartą publikavo Tu-144 idėją. 1963 m. liepos 26 d. lėktuvas pradėtas kurti, tam vadovavo rusų konstruktorius Aleksejus Tupolevas. Planuota pastatyti penkis prototipus per 4 metus, 1966 m. pagamintas pirmasis modelis.
1968 m. gruodžio 31 d. Tu-144 prototipas, dviem mėnesiais anksčiau už „Konkordą“, pirmą kartą pakilo į orą. 1969 m. birželio 5 d. viršijo garso greitį. 1969 m. liepos 15 d. tapo pirmuoju viršgarsiniu keleiviniu lėktuvu, pasiekusiu 2 machų ribą ir greičiausiu oro laineriu istorijoje.
Nors Tu-144 pakilo anksčiau už „Konkordą“, kūrimas sietas su pramoniniu šnipinėjimu prieš „Konkordą“ kūrusią prancūzų kompaniją Aérospatiale.
1965 m. sulaikytas oficialus Aeroflot atstovas Paryžiuje Sergei Pavlov. Pas jį rasti detalūs „Konkordo“ važiuoklės, stabdžių sistemos ir korpuso planai. 1977 m. sulaikytas kitas sovietų agentas Sergejus Fabijevas turėjo visus „Konkordo“ brėžinius, pavogtus dar 7-o dešimtmečio pradžioje. Tai buvo ankstyvieji „Konkordo“ brėžiniai, iš kurių sovietų inžinieriai negalėjo sukurti savo lėktuvo.
Nepaisant išorinių Tu-144 ir „Konkordo“ panašumų, lėktuvai skiriasi valdymu, navigacija ir variklių sistemomis. Kai kuriais aspektais Tu-144 technologiškai pranašesnis, tačiau skrydžio nuotolis, aerodinaminės savybės, stabdžiai ir variklių valdymas buvo geresni „Konkorde“. Ženkliai skyrėsi Tu ir „Konkordo“ sparnai.
1973 m. birželio 3 d. Paryžiaus oro parodoje metu nukrito ir sudužo Tu-144S. Dėl neaiškios priežasties, lėktuvas ore atliko grubų, žemyn nukreiptą manevrą. Mėginant ištiesinti lėktuvą, sumažinti jo staigų nėrimą žemyn, jis subyrėjo ore ir nukrito. Sugriauti 15 pastatų, žuvo 6 įgulos nariai ir 8 civiliai.
1978 m. kovo 23 d. nukrito Tu-144D. 1978 m. birželio 1 d. Aeroflot sustabdė keleivių skraidinimą lėktuvais Tu-144. 1979 m. sustabdyti transportiniai Tu-144 skrydžiai.
Viso pagaminta 16 skraidančių Tu-144: prototipas Tu-144, vienas priešserijinis Tu-144S, 9 Tu-144S, 5 Tu-144D. Septynioliktas lėktuvas nebaigtas.
Variantai redaguoti
Tu-144S modelis turėjo NK-144 turboventiliatorinius variklius. Vėlesniems Tu-144D modeliams buvo montuojami galingesni RD-36-51 varikliai su efektyvesniu degalų panaudojimu ir ilgesniu tarnavimo laiku.
Charakteristikos (Tu-144LL) redaguoti
Pateiktos Tu-144LL modelio su specialiais turboventiliatoriniais varikliais RD-36-51 charakteristikos:
Pagrindinės redaguoti
- Įgula: 3
- Talpa: 120-140 keleivių
- Ilgis: 65,50 m
- Sparnų mojis: 28,80 m
- Aukštis: 10,50 m
- Sparnų plotas: 438,0 m²
- Tuščio svoris: 85 000 kg
- Didžiausias svoris: 180 000 kg
- Jėgainė: 4 × Kuznetsov NK-144 turboventiliatoriniai varikliai, 200 kN kiekvienas
- Kuro talpa: 70 000 kg
Eksploatacinės savybės redaguoti
- Didžiausias greitis: 2,35 Macho (2 500 km/h)
- Kreiserinis greitis: 2,16 Macho (2 300 km/h)
- Skrydžio nuotolis: 6500 km
- Skrydžio lubos: 18 000 m
- Sparnų apkrova: 410,96 kg/m²
Taip pat skaitykite redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Apie lėktuvą „Tupolev“ tinklalapyje Archyvuota kopija 2008-02-21 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Tinklalapis, skirtas Tu-144 (angl.)
- TV Video archyvas apie Tu-144 Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.