Tumilavičų valsčius
54°56′š. pl. 27°57′r. ilg. / 54.94°š. pl. 27.95°r. ilg.
| Tumilavičų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1929 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Tumilavičai |
 Rusijos imperija
| |
| Minsko gubernija | Barysavo apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Minsko apygarda (1919–1920) Vilniaus apygarda (1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1929) |
Barysavo apskritis (1919–1920) Dunilovo apskritis (1920–1925) Dysnos apskritis (1926–1929) |
Tumilavičų valsčius (rus. Тумиловичская волость, lenk. gmina Tumiłowicze) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Tumilavičai.
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas XIX a. Minsko gubernijoje.[1] 1929 m. balandžio 11 d. panaikintas, jo teritorija prijungta prie Dokšicos valsčiaus ir Halubičų valsčiaus.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3768 | 346 kiemai [3] | 4 seniūnijos | 33 | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 154 psl.
- ↑ Dz.U. 1929 nr 22 poz. 224
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 55 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)