Troada
Troada (gr. Τρωάδα = Troada) – istorinis regionas Anatolijos šiaurės vakarinėje dalyje (dabar Turkija, Čanakalės provincija)[1]. Senovėje čia didžiausias miestas buvo Troja, kurios pavadinimas davė vardą visam regionui.
| Mažosios Azijos istorinis regionas Troada (Τρωάδα) | |
|---|---|
| |
| Šalis | Turkija |
| Tautos | |
| Miestai | Troja ir kt. |
 | |
| Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Mysija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras | |
Geografija redaguoti
Troada sutampa su geografiniu Bigos pusiasaliu (turk. Biga Yarımadası), kuris įsiterpęs tarp Dardanelų sąsiaurio šiaurėje ir Edremio įlankos pietuose. Pietinė pusiasalio pakrantė paprastai priskiriama Eolijai.
Rytuose pusiasalį uždaro Idos kalnas ir jį supantis kalnagūbris, kuris atskiria Troadą nuo Mysijos. Iš jo išteka dvi didžiausios regiono upės – Karamenderis (senovės graikų Σκάμανδρος Skamandros) ir Diumrukas (Σιμόεις Simoeis).
Istorija redaguoti
II tūkst. pr. m. e. Troada hetitų šaltiniuose buvo žinoma kaip Taruiša. Šis sutapatinimas buvo pasiūlytas dar XX a. pradžioje šveicarų archeologo Emil Forrer, tačiau patvirtintas tik 1983 m. Tuomet ir Trojos miesto pavadinimas sutapatintas su hetitų vietovardžiu Wilusa (plg. Illion).[2] Troada kartu su gretima Eolija bei Mysija greičiausiai priklausė XV a. pr. m. e. hetitų šaltiniuose minimai Asuvos konfedercijai, kurioje minimos 22 valstybėlės, tarp kurių ir Taruiša bei Wilusa.
Nėra žinoma, kokia kalba kalbėjo senieji krašto gyventojai. Senovės graikų lietratūroje, kaip pvz. Iliadoje, trojėnai vaizduojami kalbantys ta pačia kalba, kaip ir achajai (graikai), tačiau dauguma mokslininkų linkę manyti, jog tai yra daugiau dėl skaitytojo patogumo.[3] Tikėtina, kad trojėnai kalbėjo viena iš Anatolijos kalbų, kurios buvo paplitę visoje Mažojoje Azijoje. Vienas iš kandidatų yra luvių kalba, kuria buvo kalbama į pietus nuo Troados.[4]
Šiame regione apie XII a. pr. m. e. vykęs Homero detaliai aprašytas Trojos karas turi patvirtinimų ir to laikotarpio hetitų šaltiniuose. Pvz. T. Bryce rado visą eilę tekstų, kurie pasakoja apie achajų (Ahhiyawan) rengiamus žygius į Wilusa, kurių metu buvo nuverstas karalius Walmu.[5]
Po Trojos karo regionas pateko į graikų kulūros sferą ir buvo sparčiai helenizuotas. Čia klestėjo visa eilė graikų polių: Sigejonas, Achilejonas, Kolonai, Roitejonas, Dardanas, Sestas, Arisbė, Abidas, Perkotė ir kt.
Nuo VI a. pr. m. e. Troada buvo valdoma Persijos kaip dalis Frygijos satrapijos. Vėliau regionas perėjo Makedonijos imperijai, padalinus Aleksandro Makedoniečio – Seleukidams, o vėliau valdžią čia perėmė Pergamo karalystė, kuri valdė Troadą iki 133 m. pr. m. e.
Vėliau regionas perėjo Romos Respublikos valdžiai. Romėnų laikais ji priklausė Azijos provincijai. Šią padalinus, regioną administravo Helesponto provincija.
Išnašos redaguoti
- ↑ Chisholm, Hugh, ed. (1911). „Troy and Troad“. Encyclopædia Britannica. 27 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 314–318.
- ↑ R. S. P. Beekes, Etymological Dictionary of Greek, Brill, 2009, p. 1511.
- ↑ Bryce, Trevor (2005). The Trojans and their Neighbours. Taylor & Francis. pp. 117–122. ISBN 978-0-415-34959-8.
- ↑ Watkins, Calvert (1986). „The language of the Trojans“. In Mellink, Machteld (ed.). Troy and the Trojan War: a Symposium Held at Bryn Mawr College. Bryn Mawr Commentaries.
- ↑ Bryce, Trevor (November 1989). „AHHIYAWANS AND MYCENAEANS – AN ANATOLIAN VIEWPOINT“. Oxford Journal of Archaeology. 8 (3): 297–310.
