Tripolio grafystė

Tripolio grafystė (lot. Comitatus Tripolitanus) – kryžininkų valstybė, 1102–1289 m. gyvavusi Artimuosiuose Rytuose, dabartinėse Libano ir vakarų Sirijos žemėse. Sostinė – Tripolis.

Comitatus Tripolitanus Tripolio grafystė
buvusi valstybė
← 1102 – 1289 →
Herbas
Location of Kryžininkų valstybės 1135 m.
Sostinė	Tortosa, Tripolis
Kalbos	sirų, lotynų, graikų, arabų, sen. prancūzų, sen. normanų
Valdymo forma	monarchija
Era	Kryžiaus žygiai
- Įkurta	1102 m.
- Užkariauta	1289 m.

Istorija

Tripolio grafystę kryžininkai įkūrė I kryžiaus žygio metu, netrukus tapo Jeruzalės karalystės vasale. Pirmoji sostinė buvo Tortosa (Tartusas). 1102–1109 m. Raimundo IV Tulūziečio (jam žuvus 1105 m. – kitų kryžininkų) vadovaujama kariuomenė laikė apgulusi seldžiukų valdytą Tripolį, kol galiausiai sugebėjo jį užimti. Nuo tada sostinė perkelta į Tripolį.

Grafystei priklausė teritorija į šiaurę nuo Jeruzalės karalystės: maždaug nuo Maraklėjos šiaurėje iki Beiruto pietuose. Vasaliniais ryšiais grafystei priklausė Krak de Ševaljė pilis. Iš rytų juosiantys Nusarijos kalnai sudarė svarbią gynybinę grandį. Tripolio grafystė nuolat kariavo su gretimomis musulmonų valstybėmis. Vadovybė nesudarė nuoseklios dinastinės linijos – nuolat vyko grumtynės ir intrigos dėl sosto, 1189–1287 m. grafystę valdė Antiochijos kunigaikščiai. XIII a. antroje pusėje grafystė buvo nuniokota karų ir bado, su kitais kryžininkų valstybių likučiais prisijungė prie mongolų žygio prieš mameliukus, bet patyrė pralaimėjimą. Mameliukai nugalėjo Antiochiją, tada 1271 m. apgulė Tripolį, bet Boemundui VI pavyko išsiderėti dėl paliaubų. Visgi, kryžininkams tebepalaikant Ilchanatą kovoje prieš mameliukus, šie 1289 m. vėl apsiautė Tripolį ir galutinai jį užėmė. Tai buvo viena paskutinių kryžininkų valdų Outremere.

Santvarka

Valdantįjį visuomenės sluoksnį sudarė kryžininkai ir jų palikuoniai (italų, normanų, prancūzų kilmės). Tačiau dauguma vietinių gyventojų buvo krikščionys sirai, graikai, armėnai, taip pat musulmonai arabai bei drūzai. Vyravo lotynų, senoji prancūzų, italų, taip pat buvo paplitusios graikų, arabų kalbos. Pradžioje Tripolio grafystė religiškai buvo pavaldi Jeruzalės lotynų patriarchui, bet Ponso valdymo laikais persimetė ant Antiochijos patriarcho.

Valdovai

• Raimundas IV Tulūzietis (1102–1105 m.)
• Alfonsas Jordanas (1105–1109 m.)
• Viljamas Jordanas (reagentas, 1105–1109 m.)
• Bertranas Tulūzietis (1109–1112 m.)
• Ponsas (1112–1137 m.)
• Raimundas II (1137–1152 m.)
• Raimundas III (1152–1187 m.)
• Raimundas IV (1187–1189 m.)
• Boemundas IV (1189–1233 m., taip pat Antiochijos kunigaikštis)
• Boemundas V (1233–1252 m., taip pat Antiochijos kunigaikštis)
• Boemundas VI (1252–1275 m., taip pat Antiochijos kunigaikštis)
• Boemundas VII (1275–1287 m. taip pat Antiochijos kunigaikštis)
• Liucija Tripolietė (1287–1289 m.)