Trečentas (it. trecento, liet. „trys šimtai“) – Italijos meno periodizacijoje laikotarpis tarp 1300 ir 1400 m. Europos meno periodizacijoje trečentas apytiksliai atitinka Italijos protorenesanso laikotarpį (kuris prasidėjo XIII a. pb. ir baigėsi apie 1400 m.).

Trečento menas, Prato katedros Sacro Cingolo koplyčia. Madonos su Kūdikiu skulptūros autorius Giovanni Pisano, freskų sienose − Agnolo Gaddi

Trečento menas Italijoje paprastai siejamas su Toskanos miestų dailės mokyklomis: Sienos dailės mokykla, kurios reikšmingiausia asmenybe buvo Dučas, ir Florencijos dailės mokykla, kurios reikšmingiausia asmenybe buvo Džotas. Iškiliausiu XIV a. Europos menininku ir vienu įtakingiausių visų laikų įvardijamas Džotas. Sienos mokykla buvo konservatyvesnė, labiau prisilaikė Bizantijos ir gotikos meno formų. Florencijos mokykla buvo kur kas novatoriškesnė. XIV a. Italijos vaizduojamajame mene dominavo krikščioniškosios religijos tematika.

Paprastai priimama, kad Sienos mokykla XIV a. pirmoje pusėje savo menininkų asmenybėmis (Simonė Martinis, broliai Lorencečiai) šiek tiek pirmavo prieš Florencijos iki 1348 m. maro, kuris sunaikino dideles dalis abiejų miestų gyventojų. Romoje kūrė įtakingas trečento mozaikinikas Pjetras Kavalinis. Florencijoje rašė literatai Dantė, Petrarka ir Džovanis Bokačas, muziką kūrė Frančeskas Landinis. Kvatročento Italijoje pirmaujančia tapo Florencijos mokykla, kuri išplėtojo Džoto atradimus dailėje.

Menininkai redaguoti

Reikšmingiausių laikotarpio kūrėjų sąrašas abėcėlės tvarka, vardai pateikti italų kalba:

Darbų galerija redaguoti

Kai kurie iš plačiai žinomų italų trečento menininkų kūrinių:

Nuorodos redaguoti