Salix fragilis
Trapusis gluosnis (Salix fragilis)
Trapusis gluosnis (Salix fragilis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Gluosniniai
( Salicaceae)
Gentis: Gluosnis
( Salix)
Rūšis: Trapusis gluosnis
( Salix fragilis)
Binomas
Salix fragilis
L., 1753

Trapusis gluosnis (Salix fragilis) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių genties (Salix) medis.

Trapiojo gluosnio požymiai
Trapiojo gluosnio lapai
Trapusis gluosnis augantis Marburgo miesto (Hesenas, Vokietija) botanikos sode
Trapiojo gluosnio viena įprasčiausių augimviečių šalia vandens

Paplitimas redaguoti

Pagrindinis jo paplitimo arealas Rytų ir Vidurio Europa, Mažoji Azija, Balkanai, nors dabar jis išplitęs ir vakarų Europoje, Iberijos pusiasalyje.

Introdukuotas dalyje Šiaurės Amerikos, Australijos, Afrikos. Kadangi Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje introdukavus gausiai išplito, jose paskelbtas invazine rūšimi.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje redaguoti

Lietuvos vietinė medžių, labai dažna rūšis. Įprastai auga paupiuose, prie ežerų, tvenkinių, pakriaušėse, griovose, taip pat pakelėse, pamiškėse.[1] Šviesamėgis medis mėgsta gana įvairius dirvožemio tipus. Pakenčia pavasarinį polaidį.

Matmenys redaguoti

Iš Lietuvoje augančių gluosnių genties medžių, kartu su baltuoju gluosniu – aukščiausiai užauganti rūšis, nors už baltąjį gluosnį kiek žemesni. Auga labai greitai, bet dažniausiai išauga kaip neaukštas medis. Aukštis 15-20 m, rečiau pasitaiko iki 29 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1 m.

Amžius redaguoti

Gyvena apie 80 metų.

Požymiai redaguoti

Šakelės labai trapios, 3-5 metų lengvai lūžta traškėdamos, o kartais ir storos šakos lūžta nuo stipresnio vėjo. Žievė išilgai suskeldėjusi. Ūgliai pliki ir pilki, gelsvi ar gelsvai rusvi bei kiek žvilgantys. Pumpurai pailgai kiaušiniški, pliki, juosvi su smailia, palenkta viršūne. Lapai pailgai lancetiški ar kiaušiniškai lancetiški, liaukingi, kotuoti, kraštai pjūkliški, ilga smailia viršūne, bet pleištišku ar buku pamatu, 5-18 cm ilgio ir 2,5-4 cm pločio. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė – matinė, melsvai žalia ar šviesiai pilka. Žirginiai išauga lapams skleidžiantis, balandžio-gegužės mėn. Moteriškieji žirginiai cilindriški, 6-7 cm ilgio, vyriškieji – 4-5 cm ilgio, apaugę pilkais plaukeliais. Kuokeliai du. keturskiautė purka. Žydėti pradeda apie balandžio pabaigą – gegužės mėn. pradž. jau sulapojus, ir netrukus atsivėrę išbarsto sėklas.

Dauginimasis redaguoti

Lengvai kryžminasi su baltuoju gluosniu, o jų mišrūnai vadinami Salix × rubens. Išaugti gali net iš paprasčiausio į žemę įbesto žalio trapiojo gluosnio kuolo, kuris lengvai įsišaknyja.

Žydėjimas redaguoti

Įprastai žydėti pradeda apie balandžio pabaigą – gegužės mėn. pradžią. Nors ankčiausiai gali pražysti nuo balandžio mėn. 5 d., vėliausiai – gegužės 25 d. Žydėjimo trukmė 10 dienų.

Varietetai redaguoti

Lietuvoje aptinkami:

  • Salix fragilis var. Angustifolia Wimm. Jo lapai pailgai lancetiški.
  • Salix fragilis var. Glauca Spenn. Lapų apatinė pusė žaliai melsva.
  • Salix fragilis var. Latifolia Wimm. Jo lapai platūs, kiaušiniškai lancetiški.

Savybės ir panaudojimas redaguoti

Mediena minkšta, balta, lengva, naudojama malkoms, statybai, drožimo ir pjaustymo darbams.

Pavadinimas redaguoti

Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 17071778 metais. Daugeliu kalbų jis vadinamas trapiuoju, kadangi jo šakelės labai lengvai lūžta, o papūtus stipresniam vėjui, lūžta ir storesnės šakos. Tad po medžiu dažnai galima matyti prikritusių jo šakelių.

Nuorodos redaguoti

  1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 54