Trapezundo imperija

Trapezundo autokratija arba Trapezunto kunigaikštystė (gr. Βασίλειον τῆς Τραπεζοῦντος) – graikų valstybė Anatolijos Juodosios jūros pakrantėje, egzistavusi nuo 1204 m. balandžio iki 1461 m. rugpjūčio 15 d.

Nusilpus Bizantijos imperijos rytinių provincijų kontrolei ir kryžiuočiams Ketvirtojo Kryžiaus žygio metu užėmus Konstantinopolį, Trapezundo autokratija užėmė Romos laikų priklausiusią Ponto provinciją. Trapezundo autokratiją nuo Bizantijos skyrė Nikėjos imperija.

XIII a. pradžioje čia įsigalėjo Komninų dinastija, du šimtmečius valdžiusi šią autokratiją. Po Bizantijos imperatoriaus Androniko I Komnino ir jo sūnų nužudymo, liko gyvi nepilnamečiai anūkai Aleksijus I ir Dovydas I. Prasidėjus karui su kryžiuočiais, 1203 m. jie pabėgo į Gruziją, kurią valdė jų teta karalienė Tamara. Ši savo sūnėnams davė lėšų ir armiją, kad šie įkurtų savarankišką valstybę. Karalienė Tamara nesutarė su imperatoriumi Aleksijumi III Angelu, todėl Aleksijus I ir Dovydas I su armija iš Gruzijos įžengė į Pontą, kur 1204 m. balandį Aleksijus I buvo paskelbtas imperatoriumi, o Trapezundas tapo naujos valstybės sostine.

Imperijos klestėjimas

Komninai buvo kilę iš šių apylinkių, todėl turėjo vietos gyventojų palaikymą. Jaunesnysis Aleksijaus I brolis Dovydas I su armija žygiavo į vakarus ir užėmė Sinopą bei visą Paflagoniją. Paflagonijos gyventojams reikėjo gynėjo nuo turkų ir kryžiuočių, todėl jis buvo su džiaugsmu sutiktas. Visa Juodosios jūros pakrantė nuo Kaukazo iki Samsuno priklausiusi seldžiukams atiteko Komninams.

Atsiradus naujai kunigaikštystei labai susilpnėjo graikų jėgos Azijoje. Po Konstantinopolio žlugimo prasidėjo Komninų dinastijos ir Nikėjos kunigaikštystės įkūrėjo Teodoro I Laskario priešprieša. 1205 m. Dovydas I ruošėsi užimti Nikomediją, bet Laskaris sudarė sąjungą su seldžiukais ir Dovydas I prie Sangarius upės patyrė pralaimėjimą. Aleksijų I turkai sumušė prie apsupto Samsuno.

1212 m. Laskaris atsiėmė visas vakarines Dovydo I užkariautas žemes. Turkai taip pat norėjo įsitvirtinti Juodojoje jūroje ir 1214 m. užėmė naująją Dovydo I sostinę Sinopą. Pats Dovydas I žuvo mūšio lauke. Aleksijus I, pasitelkęs gruzinų samdinius, sėkmingai atmušinėjo seldžiukų antpuolius, bet buvo priverstas Rumo sultonatui mokėti duoklę, kad galėtų saugiai vykdyti sausumos prekybą.

Aleksijus I, priėmęs „Didžiojo Komnino“ titulą, buvo sumanus valdovas. Po jo mirties prasidėjo Komninų aristokratų ir vietinių magnatų tarpusavio kova dėl valdžios.

Sosto paveldėtojas, Aleksijaus I žentas, Andronikas I Gidas tęsė kovą su seldžiukais, bet Mažajai Azijai pradėjo grasinti naujas priešas – mongolai. Tai privertė buvusius priešus suvienyti savo jėgas, todėl Trapezundo kunigaikštystė valdant Manuilui I sudarė sąjungą su Rumo sultonatu. Sultono armija su sąjungininkų ir vasalų būriais buvo sutriuškinti mongolų 1244 m. Armėnijoje. Mongolai įsiveržė į Rumo žemes ir pasiekė Angorą. Sultonas taiką buvo priverstas nusipirkti. Šis turkų valstybės patirtas smūgis buvo naudingas mažai graikų valstybei, kuriai nuolat grasino seldžiukai. Manuilas I tapęs priklausomu nuo mongolų galėjo jaustis laisviau, nei anksčiau. Jo maža kunigaikštystė nebuvo įdomi užkariautojams. 1258 m. mongolams užėmus Bagdadą, Tebrizas tapo prekybos centru iš kurio Vidurinės Azijos prekės keliavo Juodosios jūros link. Į Trapezundą vyko Sirijos, Rusijos, Kaukazo šalių pirklai ir miestas tapo prekybos tarp rytų ir vakarų sankryža. Valdant Manuilui I buvo pastatytas Sofijos soboras – pagrindinė kunigaikštystė šventovė.

Kunigaikštystės nuosmukis

1282 m. Jonas II Megas Komninas vedė Bizantijos imperatoriaus Mykolo VIII Paleologo dukrą. Nepaisant vidinių nesutarimų jis sėkmingai atrėmė turkmėnų ordos puolimus. Po jo mirties šalyje įsiviešpatavo neramūs laikai.

Nepilnametį Manuelį II nuvertė ir valstybę pradėjo valdyti jo dėdė Bazilijus, paskui jo našlė, nesantuokinė Bizantijos imperatoriaus dukra Irena. Prieš valdovę sukilo dalis aristokratijos, prasidėjo pogromai ir gaisrai gatvėse. Į kunigaikštystę įsiveržė Dijarbakyro turkai ir sudegino Trapezundo priemiestį, bei užsienio pirklių kontoras. Irenos tėvas, Bizantijos imperatorius Andronikas III Paleologas, sunkiai sirgo, todėl dukrai pagelbėti negalėjo.

Aleksijaus II dukra Ona pasitelkusi vietos aukštuomenę, išvarė Ireną, bet pati po eilinio perversmo buvo pasmaugta. Po vienos dienos Mykolo, jauniausiojo Aleksijaus II brolio, valdymo, dalis Bizantijai palankios aukštuomenės į sostą pasodino dvidešimtmetį Mykolo sūnų Joną III. Naujas imperatorius greitai susipyko su savo šalininkais ir buvo priverstas užleisti sostą savo tėvui.

1347 m. maras ir žemės drebėjimas dar labiau nualino netvirtą imperiją. 1349 m. prasidėjo revoliucija ir į sostą buvo pasodintas nesantuokinis Bazilijaus dvylikametis sūnus Aleksijus III Megas Komninas. Jam teko kovoti su Genujos Respublikos pirklių ekspansija. Norėdamas suskaldyti Spinolų, Grimaldžių šeimų monopoliją, 1367 m. Aleksijus III pasirašė prekybos sutartį su Venecijos Respublika. Jo valdymo metais miestas pasipuošė šventovėmis ir vienuolynais. Jo talentingas sūnus Manuilas III Megas Komninas paveldėjo atsigaunančią ir po seldžiukų valstybės suirimo nepriklausomą valstybę.

Maža Trapezundo imperija 1400 m.

Užpuolus Tamerlanui, Trapezundo kunigaikštystė vėl turėjo mokėti duoklę mongolams. Tik Manuilo III susitarimo su mongolais dėka imperijos žemės nebuvo nusiaubtos. Jis turėjo Tamerlanui tiekti karo laivus ir padėti kovoje su Beiazitu (dabar Doubeiazitas turk. Doğubeyazıt). Po Tamerlano mirties neliko ir priklausomybės mongolams.

XV a. viduryje Trapezundo kunigaikštystė duoklę mokėjo jau Osmanų imperijos turkams. Po 1453 m. Konstantinopolio žlugimo, Trapezundo kunigaikštystė dar gyvavo aštuonerius metus.

Jonas IV sostą užėmė nužudęs savo tėvą ir pradėjo ieškoti sąjungininkų prieš turkus. Tokią paramą jis rado turkmėnų ordoje, kuri valdė dalį Armėnijos ir Persijos. Ši sąjunga buvo sutvirtinta chano Uzun–Gasano ir Jono IV dukters Teodoros santuoka. Paskutiniam Trapezundo kunigaikštystės valdovui Dovydui II prieš turkus teko kovoti sausumoje ir jūroje. Sąjunga su chanu buvo nesėkminga, nes osmanų turkams priartėjus prie Erzurumo, chanas su Mehmedu II pasirašė taikos sutartį. Sultonas Trapezundą blokavo iš sausumos ir jūros, todėl 1461 m. Dovydas II pasidavė. Atsisakius priimti islamą, Dovydui II kartu su sūnumis ir pusbroliu 1463 m. lapkričio 1 d. buvo įvykdyta mirties bausmė Konstantinopolyje. Trapezundas virto turkišku miestu, aristokratija buvo iškraustyta į Konstantinopolį, o jų dvarai atiduoti turkų kariams.

Trapezunto autokratai

Vardas	Nuo	Iki
Aleksijus I Megas Komninas	1204 m.	1222 m.
Andronikas I Gidas	1222 m.	1235 m.
Jonas I Megas Komninas	1235 m.	1238 m.
Manuilas I Megas Komninas	1238 m.	1263 m.
Andronikas II Megas Komninas	1263 m.	1266 m.
Jurgis Megas Komninas	1266 m.	1280 m.
Jonas II Megas Komninas	1280 m.	1284 m.
Teodora Megalė Komnina	1284 m.	1285 m.
Jonas II Megas Komninas	1285 m.	1297 m.
Aleksijus II Megas Komninas	1297 m.	1330 m.
Andronikas III Megas Komninas	1330 m.	1332 m.
Manuelis II Megas Komninas	1332 m.	1332 m.
Bazilijus Megas Komninas	1332 m.	1340 m.
Irena Paleologė	1340 m.	1341 m.
Ona Megalė Komnina	1341 m.	1342 m.
Jonas III Megas Komninas	1342 m.	1344 m.
Mykolas Megas Komninas	1344 m.	1349 m.
Aleksijus III Megas Komninas	1349 m.	1390 m.
Manuilas III Megas Komninas	1390 m.	1416 m.
Aleksijus IV Megas Komninas	1416 m.	1429 m.
Jonas IV Megas Komninas	1429 m.	1459 m.
Dovydas II Megas Komninas	1459 m.	1461 m.

Trapezundo įžymūs žmonės

• Kardinolas, humanistas Bazilijus Visarionas (1403–1472 m.)
• Filosofas Jurgis iš Trapezundo (angl. George of Trebizond)
• Trapezundo imperijos metraštininkas Michaelis Panaretos

Taip pat skaitykite

• Sofijos soboras
• Sumelos vienuolynas
• Trabzonas

Nuorodos

• Rytų literatūra, Trapezundo kronika rus.