Vikipedija

Theresa May

Tereza Mei
angl. Theresa Mary May
Jungtinės Karalystės premjerė
T. Mei 2016 m.
Gimė 1956 m. spalio 1 d. (67 metai)
Jungtinė Karalystė Istbornas, Rytų Saseksas
Jungtinės Karalystės premjerė
Ėjo pareigas 2016 m. liepos 13 d. – 2019 m. liepos 24 d.
Ankstesnis David Cameron
Vėlesnis Boris Johnson
Partija Konservatorių partija
Vikiteka Theresa May
Parašas

Tereza Mei (angl. Theresa Mary May; g. 1956 m. spalio 1 d. Istborne, Rytų Sasekse) – Jungtinės Karalystės politikė, 2016–2019 m. buvusi šalies premjerė ir Konservatorių partijos lyderė.

T. Mei praneša apie savo atsistatydinimą, 2019 m. gegužė
Su Donaldu Trampu Londone, 10 Downing Street, 2019 m.

Užėmė moterų reikalų ir lygybės ministrės (2010–2012) ir vidaus reikalų ministrės (2010–2016) pareigas, nuo 1997 m. buvo Bendruomenių rūmų narė. Didžiosios Britanijos istorijoje buvo antra moteris vyriausybės vadovė po Margaret Thatcher. Pagal žurnalą „Forbes“, 2017 m. T. Mei užėmė antrą vietą pasaulio įtakingiausių moterų sąraše.[1]

Biografija redaguoti

T. Mei buvo vienintelis vaikas Zaidee Mary (1928–1982) ir Hubert Brasier (1917–1981) šeimoje. Tėvas buvo anglikonų bažnyčios dvasininkas. Baigusi Oksfordo universitete geografijos studijas, 1977–1983 m. dirbo Anglijos banke. 1985–1997 m. dirbo finansų konsultante, tarptautinių santykių vyriausiąja patarėja kliringo paslaugų asociacijoje.

1980 m. ištekėjo už finansininko Philip John May, vaikų nesusilaukė.

1986–1994 m. buvo Londono Mertono rajono vietos tarybos narė. Dalyvavo rinkimuose į šalies parlamentą 1992 ir 1994 m., tačiau nesėkmingai. 1997 m. pirmą kartą išrinkta Bendruomenių rūmų nare. 1997–2002 m. užėmė įvairias antraeiles pareigas šešėlinėje konservatorių vyriausybėje. 2003-2010 m. buvo įvairių sričių šešėline ministre. 2005 m. buvo paskirta Bendruomenių Rūmų šešėline lydere. Po 2010 m. parlamento rinkimų paskirta į moterų reikalų ir lygybės ministrės (2010–2012) ir vidaus reikalų ministrės (2010–2016) pareigas.

Vykdoma politika redaguoti

Kaip vidaus reikalų ministrė, ji buvo viena pirmųjų iš aukščiausių JK pareigūnų, pasisakiusių už tos pačios lyties asmenų sąjungą.[2] Bendruomenių Rūmuose balsavo už įsiveržimą į Iraką, priešinosi įstatymų priėmimui kovai su klimato kaita, prieš JK integraciją į Europos Sąjungą, draudimą rūkyti viešose vietose, [3] galimybės suteikimą įvaikinti vaikus gėjų poroms, bet pritarė dėl tos pačios lyties asmenų santuokos legalizavimo.[4][5] Gynė vadinamąjį „seklių įstatymą“ (Snoopers' Charter), pagal kurį buvo reikalaujama iš interneto paslaugų teikėjų ir mobiliojo ryšio operatorių kaupti duomenis apie vartotojų veiklą internete, balso skambučius, pranešimus ir kt. Nors liberalai demokratai blokavo įstatymą, tačiau vėliau konservatorių partijai laimėjus daugumą, 2017 m. priimtas įstatymas, panašus į „Communications Data Bill“ projektą.[6][7]

Prieš 2016 m. referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje palaikė tuometinį premjerą David Cameron, buvo nusistačiusi prieš „Brexit“. Tačiau euroskeptikams laimėjus referendumą ir atsistatydinus D. Cameron, iškėlė savo kandidatūrą vadovauti vyriausybei ir konservatorių partijai. Rinkimų finale jos konkurente liko kita moteris - konservatorių politikė Andrea Leadsom. 2016 m. liepos 11 d. jai pasitraukus iš rinkiminės kovos, Mei liko vienintelė kandidatė. Po D. Cameron atsistatydinimo Karalienė Elžbieta II pasiūlė T. Mei suformuoti Vyriausybės kabinetą.

2017 m. birželio 8 d. vykusiuose parlamento rinkimuose T. Mei vadovaujama konservatorių partija prarado daugumą JK parlamente, laimėdama tik minimaliu skirtumu. Situacija buvo vadinama „pakibusiu parlamentu“. Partijos lyderei teko kreiptis į Karalienę ir prašyti jos leisti sudaryti naują kabinetą. Birželio pabaigoje pasigirdo kalbų apie galimą T. Mei atsistatydinimą, tačiau tai nepasitvirtino.

Brexit redaguoti

T. Mei 2017 m. kovo 29 d. laišku kreipėsi į Europos Tarybą oficialiai pradėti derybas dėl „Brexit“. Buvo planuojama per porą metų užbaigti derybas, leisiančias JK išstoti iš Europos Sąjungos (ES) 2019 m. kovą.

2019 m. sausio 15 d. premjerė T. Mei patyrė triuškinantį pralaimėjimą parlamente, kur deputatai atmetė jos pasiektą susitarimą su ES dėl britų pasitraukimo iš sąjungos. 2019 m. kovo 12 d. Britanijos parlamentas atmetė susitarimo dėl išstojimo iš ES projektą. Kovo 29 d. Bendruomenių rūmai trečią kartą atmetė susitarimo dėl atsiskyrimo nuo ES projektą. Balandžio 8 d. parlamentas nedelsdamas priėmė įstatymą, pagal kurį vyriausybė privalėjo susitarti su ES dėl šalies išstojimo iš ES atidėjimo. Balandžio 11 d. suderinta šalies pasitraukimo iš ES data, kuri buvo atidėta iki 2019 m. spalio pabaigos.

2019 m. birželio 7 d. T. Mei paliko konservatorių partijos vadovės postą, bet toliau laikinai vadovavo vyriausybės kabinetui iki naujo konservatorių lyderio išrinkimo.[8] Atsistatydinimo pareiškimą Karalienei ji oficialiai teikė 2019 m. liepos 24 d.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ „World's Most Powerful Women“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2017-11-02.
  2. ↑ „Home Secretary Theresa May comes @Out4Marriage“. Pink News. 2012-05-24. Nuoroda tikrinta 2012-05-24.
  3. ↑ Theresa May in They Work For You
  4. ↑ What Theresa May has to say about Brexit, gay marriage, human rights and business. International Business Times
  5. ↑ Theresa May: What you need to know about the LGBT rights record of Britain’s next PM Archyvuota kopija 2016-07-15 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ „Theresa May says 'contentious' parts of web surveillance plan dropped“. BBC. 2015-11-01. Nuoroda tikrinta 2015-11-09.
  7. ↑ „Britain to present new watered down surveillance bill“. Reuters. 2015-11-01. Suarchyvuotas originalas 2016-07-15. Nuoroda tikrinta 2015-11-10.
  8. ↑ „Theresa May officially steps down as Tory leader“. BBC News. 2019-06-07. Nuoroda tikrinta 2019-06-07.

Nuorodos redaguoti

Politinis postas
Prieš tai:
David Cameron 		JK ministrė pirmininkė
2016–2019 		Po to:
Boris Johnson
Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
David Cameron 		Konservatorių partijos lyderė
2016–2019 		Po to:
Boris Johnson
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Theresa_May&oldid=7193270"