Teršalai

Teršalas – medžiaga (cheminis junginys) ar medžiagų mišinys, kurie dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir kenkia aplinkai, joje esantiems žmonėms ar turtui.

Paviršinės nuotekos, tame tarpe trąšos ir kiti teršalai, ūkyje liūties metu

Figūra iš teršalų (rato padangos)

Teršalais gali vadinti ne tik cheminius junginius ar jų mišinius, bet ir:

• medžiagas, į kurių sudėtį įeina mikroorganizmai (tai vadinamoji mikrobiologinė tarša),
• šilumą – aplinkai nebūdingos šilumos patekimas į aplinką yra šiluminė tarša. Tokios šiluminės taršos pavyzdžiu gali būti padidėjusi ežerų, naudojamų kaip elektrinės aušinimo rezervuaras, vandens temperatūra, besniegės žemės juostos virš prastai izoliuotų šiluminių trasų miestuose žiemą ir kt.
• šviesa – miestų augalijai didelę įtaką daro miestą apšviečiančių žibintų šviesa (tai šviesinė tarša).

Teršalai nėra tas pats, kas išmetalai. Išmetalai yra medžiagos, kurios patenka į aplinką dėl žmogaus veiklos, o aplinkai gali ir kenkti, ir nekenkti. Nekenksmingų išmetalų pavyzdžiai yra šiltnamiuose fotosintezės metu pagaminamas deguonis, toks degimo produktas kaip vandens garai.

Teršalų skirstymas

Teršalai skirstomi į pirminius ir antrinius teršalus.

• Pirminiai teršalai – cheminiai junginiai ar dalelės, patenkančios į aplinką iš taršos šaltinių.
• Antriniai teršalai – cheminės medžiagos, susidarančios kintant aplinkoje esantiems pirminiams teršalams ar jų produktams. Jei teršalams kintant susidaro aplinkoje natūraliai esančios medžiagos, jos antriniais teršalais laikomos tik tada, jei jų susidaro tokie dideli kiekiai, kad kenkia pačiai aplinkai.

Teršalai klasifikuojami ir pagal tai, į kurią aplinkos dalį patenka:

• oro teršalai – medžiagos patenkančios į orą:
  • dujiniai oro teršalai: sieros dioksidas, azoto oksidai, smalkės, angliavandenilinių tirpiklių garai, metanas, anglies dioksidas ir kt,
  • aerozoliniai oro teršalai: ore pasklidusios smulkios dalelės (aerozolis) – pvz., dylančių kelių dangų ir padangų dulkės, asbesto dulkės ir kt.
• vandens teršalai – į vandens telkinius ir povandeninis vandenis patenkančios medžiagos.
  • paviršinių vandenų (ežerų, upių, jūrų) teršalai
  • požeminių vandenų teršalai
• dirvožemio ir kitų gruntų teršalai – medžiagos patenkančios į dirvožemį, vandens telkinių dumblą, statybose naudojamą natūralų ar dirbtinį gruntą ir kt.

Šaltiniai

• Rutkovienė, V. M., Sabienė, N. Aplinkos tarša. Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2008.