Tauzai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Tauzai
Tauzai
56°11′10″š. pl. 21°33′11″r. ilg. / 56.186°š. pl. 21.553°r. ilg. / 56.186; 21.553 (Tauzai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Gyventojų (2021) 22
Vikiteka Tauzai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Tauzaĩ
Kilmininkas: Tauzų̃
Naudininkas: Tauzáms
Galininkas: Tauzùs
Įnagininkas: Tauzaĩs
Vietininkas: Tauzuosè

Tauzai – kaimas pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės dalyje, abipus kelio  169  SkuodasPlungė , kairiajame Bartuvos krante.

Istorija redaguoti

XVI a. II pusėje valakų reformos metu įkurtas gatvinis kaimas. Visi pastatai buvo mediniai, tašytų rąstų sienomis, aukštais šlaitiniais stogais, dengtais ilginiais šiaudais, vėliau – skiedromis. Gyvenamųjų namų (trobų) viduje buvusi priemenė su dideliu butelio formos kaminu trobos centre. Gyvenamoji trobos pusė būdavo rytinėje, o ūkinė – vakarinėje dalyje.

XX a. pradžioje kaime buvo apie 10, o 1923 m. – 22 sodybos,[2] išsimėčiusios abipus gatvės. Lietuvos žemės reformos metu jos išskirstytos į vienkieminius ūkius. Senoje vietoje likusios sodybos išlaikė gatvinio kaimo planinę struktūrą ir senuosius, XVIIIXIX a. statinius. 1971 m. gatvinio kaimo dalis su K. Galdiko, S. Galdikienės, J. Serapino, J. Kažio, O. Paulauskienės etninės architektūros sodybomis buvo įrašyta į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151918 m. Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Budrių seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19541977 m. Daukšių apylinkė, Skuodo rajonas
19771995 m. Mosėdžio apylinkė, Skuodo rajonas
nuo 1995 m. Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1987 m.[8]
62 149 152 99 56 54
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
40 49 40 22 - -


Kultūros paveldas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925, p. 116
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973, p. 406
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Tauzai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 290
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  13. Kultūros vertybių registras: Etnoarchitektūrinė sodyba
  14. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993, p. 350; Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973, p. 522