Tarybinis revoliucinis kalendorius

Tarybinis revoliucinis kalendorius
Naudotas Tarybų Sąjunga
Pradėtas naudoti 1929
Panaikintas 1940
Svarbesnės reformos 1931
Tipas Saulės
Dienų metuose 365-366
Keliamoji diena
kas 4 m.
po vasario 30
Mėnesių metuose 12
Dienų skaičius savaitėje 5, vėliau 6
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia sausio 1
Naudojamos eros
Krikščioniškoji era 1 m.

Tarybinis revoliucinis kalendorius (rus. Советский революционный календарь) – kalendorius, kurį buvo bandoma įvesti TSRS nuo 1929 m. spalio 1 d. Tačiau nuo 1931 m. gruodžio 1 d. šis kalendorius buvo iš dalies panaikintas. Galutinai sugrįžta prie tradicinio kalendoriaus 1940 m. birželio 26 d. Kartu su Revoliuciniu kalendoriumi kai kuriais atvejais buvo naudojamas ir Grigaliaus kalendorius, kuris Rusijoje buvo įvestas 1918 m.

1931 m. kalendorius (kopija) su 5 dienų savaitėmis
1939 m. tabelis–kalendorius

Istorija redaguoti

5 dienų savaitė redaguoti

1929 m. rugpjūčio 29 d. TSRS Liaudies komisarų taryba išleido nutarimą „Dėl perėjimo prie nepertraukiamos gamybos TSRS įmonėse“. 1929–1930 ūkiniais metais buvo įvestas vieningas gamybinis tabelis–kalendorius. Kalendoriniuose metuose numatytos 360 dienų ir atitinkamai 72 penkiadieniai. Likusias 5 dienas nutarta laikyti šventinėmis.

Savaitę sudarė 5 dienos, o visi dirbantieji buvo suskirstyti į 5 grupes, pavadintas pagal atitinkamas spalvas (geltonoji, rožinė, raudonoji, violetinė, žalioji). Kiekviena grupė turėjo savo išeigines, ne darbo dienas. Nors laisvadienių ir tapo daugiau (vienas per 5 dienas vietoje anksčiau buvusio vieno per 7 dienas), bet ši reforma buvo nepopuliari, nes įnešė sumaišties į žmonių asmeninį ir valstybės gyvenimą dėl nesutampančių išeiginių dienų tarp skirtingų visuomenės narių.

Kiekvienam mėnesiui bandyta priskirti po 30 dienų, tokiu būdu 1930 ir 1931 m. TSRS turėjo egzistuoti vasario 30 d. Praktiškai šis variantas buvo atmestas. Likusias 5 ar 6 dienas siūlyta paskelbti „atostoginėmis“, neįeinančiomis nei į vieną mėnesį ar savaitę, suteikiant joms tam tikrus vardus:

Šis neįgyvendintas projektas labai priminė universalaus (stabilaus) kalendoriaus projektą.

 
1937 m. kalendoriaus lapelis su įrašu „Dvidešimt pirmieji Socialistinės revoliucijos metai. Gruodžio 12. Šešiadienio šeštoji diena

1929 m. pabaigoje įvesto kalendoriaus mėnesyje su penkiadienėmis savaitėmis buvo išlaikytas įprastas dienų skaičius. Kalendoriuje buvo „praleistos“ sekančios dienos, nepriklausiusios penkiadieniams:

Kalendorius buvo tarsi tabelis, susidedantis tik iš darbo dienų. Išeiginės jame nebuvo nurodytos, kadangi kiekvienas dirbantysis savo darbovietėje turėjo asmeninį laisvų dienų sąrašą. „Spalviniame“ variante 5 visuotinės išeiginės dienos buvo pažymėtos raudona žvaigždute. Kiekviena penkiadienio diena tabelyje turėjo savo spalvą, kurią turėjo atsiminti kiekvienas darbuotojas.

6 dienų savaitė redaguoti

Nuo 1931 m. gruodžio 1 d. įvedus šešiadienę savaitę, buvusios išeiginės tapo nesavaitinėmis, tarsi papildomomis, darbo dienomis (mėnesių 31–osios dienos), tačiau buvo spausdinamos tabeliuose–kalendoriuose, nes tomis dienomis reikėjo dirbti. Švenčių dienos tabeliuose taip pat nebebuvo praleidžiamos. Poilsio dienos buvo fiksuotos – nustatytos kiekvieno mėnesio 6, 12, 18, 24 ir 30 dienomis (kovo 1 d. naudota vietoje vasario 30 d., o kiekviena 31–oji diena laikyta papildoma darbo diena).

7 dienų savaitė redaguoti

1940 m. birželio 26 d. buvo sugrįžta prie 7 dienų savaitės. Pradžioje, 1940–aisiais TSRS savaitės pradžia buvo laikomas sekmadienis, tik vėliau – pirmadienis.

Metai buvo tebeskaičiuojami pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau data buvo nurodoma ir kaip „Socialistinės revoliucijos NN metai“, atskaitos tašku laikant 1917 m. lapkričio 7 d, kuomet įvyko Spalio revoliucija. Frazė „Socialistinės revoliucijos NN metai“ buvo įrašoma sieniniuose ir nuplėšomuose kalendoriuose iki pat TSRS subyrėjimo 1991 m.

Nuorodos redaguoti