Takinas
| Budorcas taxicolor | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Takinas (Budorcas taxicolor) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Budorcas taxicolor Hodgson, 1850 | ||||||||||||||||
 Paplitimas |
Takinas[2] (Budorcas taxicolor) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, priklausantis ožkų (Caprinae) pošeimiui. Paplitęs kalnuotose, izoliuotose Azijos vietovėse – Sikime, Butane, rytų Tibete, šiaurės Asame, šiaurės Mianmare, vidurio ir pietų Kinijoje.[3]
Patinas 2,1–2,2 m ilgio, patelė – apie 1,7 m. Sveria 150–400 kg. Aukštis ties ketera 105–120 cm. Uodega 15 cm ilgio, paprastai paslėpta kailyje. Takino kailis ilgas, tankus, nuo balkšvai geltonos iki rausvai rudos spalvos (porūšis B. t. bedfordi pasižymi auksinės spalvos kailiu). Plaukų ilgis iki 24 cm. Ragus, kurių ilgis iki 64 cm, turi abiejų lyčių takinai. Kojos trumpos, kanopos didelės, tvirtos.[3]
Takinų ruja būna liepos–rugpjūčio mėnesį. Po 7–8 mėnesių nėštumo patelė atveda 1 jauniklį. Po 3 dienų jis jau vaikšto paskui motiną.[3]
Takinai gyvena aukštikalnių uolynuose, alpinėse pievose, tarpukalnių slėniuose. Vasaromis laikosi didelėmis bandomis, kurias sudaro iki 300 individų, žiemomis – nedideliais būriais po 20. Vyresni patinai laikosi pavieniui. Juda lėtai, bet geba laipioti stačiais šlaitais. Išgąsdinti skleidžia kosčiojimą primenantį garsą ir puola slėptis į tankius brūzgynus. Maitinasi įvairiu augaliniu maistu – medžių ir krūmų lapais, žolėmis, žiemą – medžių šakelėmis, spygliais. Jaučia didelį druskos poreikį, todėl keliauja ilgus atstumus iki druskos telkinių.[3]
Medžiojami dėl mėsos, ragų, buveinės mažėja dėl miškų kirtimo, plečiamų ganyklų, be to, buveinės fragmentuojasi, nutrūksta migracijų keliai.[4]
-
B. t. taxicolor porūšio takinas -
B. t. tibetana porūšio takinas -
B. t. whitei porūšio takinai -
B. t. bedfordi porūšio takinas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „IUCN Red List - Budorcas taxicolor“. IUCN Red list.
- ↑ Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Budorcas_taxicolor,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
- ↑ Budorcas taxicolor, iucnredlist.org
