Taharka
Tiharka
Kušo karalius
Egipto faraonas
Sfinksas su Taharkos veidu iš Sudano
Dvidešimt penktoji Egipto dinastija
Tautybė Kušitas
Kušo karalius
Egipto faraonas
Valdė apie 690–664 m. pr. m. e.
Pirmtakas Šebitku
Įpėdinis Tantamanis
Vikiteka Taharka

Taharka (Tiharka, valdė apie 690–664 m. pr. m. e.) – senovės Nubijos ir Egipto valdovas, dvidešimt penktosios (kušitų) dinastijos atstovas.

Taharka buvo Pijė sūnus ir atėjo į valdžią po vyresniojo brolio Šebitku mirties. Jis buvo gimęs Napatoje ir vėliau pasiųstas į Egiptą. Biblijoje minima, kad jis dalyvavo egiptiečių žygyje į Palestiną apie 701 m. pr. m. e., kas menkai tikėtina dėl jo jauno amžiaus. Atitinkamai paminėtas jo titulas „karalius“ vertinamas anachroizmu. Taharka karaliumi tapo 689 ar 690 m. pr. m. e. Jis perkėlė Kušo-Egipto valstybės sostinę į Memfį. Jo pirmieji apie 15 valdymo metų buvo ramūs, statybų iš jo laikų aptikta Napatoje, Edfu, Tėbuose, Abydose, Kavoje ir Memfyje. Šeštaisiais jo valdymo metais užfiksuotas neįprastai didelis Nilo potvynis, kuris lėmė gerą derlių. Šis įvykis buvo laikomas dievų įsikišimu ir Taharkos motina pašventė kelionę į Memfį aplankyti sūnaus.

Valdymo pradžioje Taharka naudojosi laikinu Asirijos silpnumu tam, kad susigrąžinti Egipto įtaką Palestinoje-Libane. Taharka pasiekė pergalę karo žygyje į Libiją, iš kur persigabeno daug karo grobio. Vėliau egiptiečių Taharka buvo šlovinamas kaip didis užkariautojas, lygus praeities faraonams. Jo sėkmė užsibaigė, kai Asirijoje į valdžią atėjo Esarhadonas. 674 m. pr. m. e. asiriečiai surengė pirmą karo žygį į Egiptą, kuris buvo atremtas. Antruoju karo žygiu 671 m. pr. m. e. asiriečiai laimėjo ir užėmė Memfį, Taharka buvo priverstas bėgti į Napatą. Esarhadonui atitraukus pajėgas iš Egipto Taharka susigrąžino didelės Egipto dalies kontrolę, liepė išžudyti asirų įgulas. 664 m. pr. m. e. asirų karalius Ašurbanipalas grįžo su naujomis pajėgomis − kušitai galutinai pralaimėjo, Taharka mirė tais pačiais metais Napatoje ir buvo palaidotas didelėje piramidėje Nuri.

Šaltiniai redaguoti