Tabasaranai
| Tabasaranai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~150 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija (2010 m.):
|
| Kalba (-os) | tabasaranų |
| Religijos | islamas (sunizmas) |
| Giminingos etninės grupės | lezginai, arčinai, buduchiai, agulai, kitos Kaukazo tautos |
Tabasaranai (sav. табасаранар, тавасаранар) – Kaukazo tauta. Gyvena daugiausia pietų Dagestane – Tabasarano, Chivo, Derbento rajonuose; taip pat kituose respublikos rajonuose, Stavropolio krašte, Rostovo, Saratovo srityse, Čečėnijoje, Krasnodaro krašte. Keli šimtai gyvena Ukrainoje, Azerbaidžane, Vidurinėje Azijoje. Bendra populiacija – ~150 tūkst. žmonių. Šneka tabasaranų kalba, priklausančia šiaurės rytų Kaukazo kalboms. Išskiriamos dvi tarmės – šiaurės ir pietų (literatūrinė). Taip pat vartoja azerbaidžaniečių (Derbento raj.) ir lezginų (Chivo raj.) kalbas. Išpažįsta islamą (sunitai).
Istorija redaguoti
Tabasaranai minimi nuo VII a. „Armėnų geografijoje“. Iki XIX a. tabasaranų žemėse buvo dvi kunigaikštystės, gausu kaimų sąjungų. XIX a. užkariauti Rusijos.
Verslai redaguoti
Verčiasi žemės ūkiu (kviečiai, miežiai, rugiai, soros, kukurūzai, spelta kviečiai, žirniai, vaismedžiai, vaiskrūmiai, daržovės), gyvulininkyste (lygumose – galvijai, buivolai, kalnuose – avys). Tradiciniai amatai: kilimų gamyba, medienos apdirbimas, puodininkystė, audimas iš vilnos, lino, medvilnės; medžio ir akmens pjaustymas, kalvystė, odos apdirbimas, žičkų nėrimas. Pagrindiniai amatų centrai – Chučni, Arkitas, Tinitas, Ersi, Džuli, Churikas, Chanagas.
Buitis redaguoti
Kalnų kaimai kupetiniai, terasiniai, priekalnių – laisvesni. Kalnuose kaimai įkurti įtvirtintose vietose, netinkamose žemdirbystei. Kiekviename kaime būdavo seniūnų sueigos namas (годекан), paprastai statytas greta kalvės. Namai akmeniniai, dviaukščiai, su didelėmis ložėmis, arkadomis, kabančiais balkonais. Stogas plokščias, kiemas vidinis. Daugelyje namų būta namų kertinio stulpo (мурхвал), puošto medžio raižiniais.
Tabasaranams būdinga tradicinė kaukazietiška apranga: vyrai su marškiniais, kelnėmis, bešmetu, čerkese, burka, papacha, avikailio kailiniais, avalyne iš odos, gelumbės, veltinio, vilnos; moterys su tunikos pavidalo palaidine, plačiomis kelnėmis, galvos apdangalu (čuchta), sidabriniu ar sidabru siuvinėtu diržu, nešiojo daug papuošalų – sidabro kabučių, monetų girliandų, žiedų, apyrankių, segių ir kt. Vyrai nešiojo kinžalus.
Virtuvei būdingi augaliniai (iš grūdų, ankštinių, laukinių žolių), mėsiški, pieniški patiekalai. Tautinis patiekalas – chipkalas (su mėsa arba be), pagardintas rūgpieniu, česnakais, riešutais. Taip pat gamina pyragėlius su įvairiais įdarais, dolmą, koldūnus, plovą, košę, paukštienos patiekalus. Kepa duoną, iš pieno gamina rūgpienį, sviestą, varškę, sūrį, grietinę, airaną. Vartoja laukines ir namines uogas, vaisius, daržoves.
Papročiai redaguoti
Tradicinė tabasaranų sankloda klaninė, tiek patrilinijinė, tiek matrilinijinė. Nuo XIX a. paplito mažoji šeima, bet iki XX a. dar būta didžiųjų šeimų, sudarytų iš 3 ar daugiau sutuoktinių porų. Kultūrai būdingas vaišingumas, paslaugumas, pagarba moterims, kraujo kerštas.
Turi gausu folklorą: legendas, mitus, padavimus, pasakas, pasakėčias, stebuklines, buitines, apeigines dainas, smulkųjį folklorą. Archajiškiausia tabasaranų šventė – ebelcen (pavasario). Tradiciniai muzikos instrumentai: čunguras, sazas, taras, zurna, dudukas, būgnas, daudytė.
Tradicinė tabasaranų kultūra paveikta azerbaidžaniečių ir lezginų.
Šaltiniai redaguoti
- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998