TSRS valstybinis bankas

TSRS valstybinis bankas (rus. Государственный банк СССР, Госбанк СССР) – TSRS centrinis bankas, vieningas centralizuotas emisijos, kasos ir atsiskaitymų centras TSRS, pagrindinis valstybės liaudies ūkio ir gyventojų kreditavimo ir finansavimo bankas, gyvavęs 19231991 m.

TSRS valstybinis bankas
Rublio kupiūra Rusijos banko būstinė
Rublio kupiūra Rusijos banko
būstinė
Būstinė Maskva, Sovietų Sąjunga SSRS
Įkurtas 19231991 m.
Prezidentas Viktor Geraščenko (paskutinis)
Šalies (-ių) centrinis bankas TSRS
Valiuta rublis
ISO 4217 Kodas SUR
Tinklalapis www.cbr.ru

Istorija redaguoti

 
Paskutinis banko valdytojas Viktor Geraščenko (1989–1991 m.)

19171920 m. TSRS vyriausybė vykdė karinio komunizmo, o tuo pačiu ir pinigų apyvartos likvidavimo politiką. Nuo 1920 m. sausio mėn. šalyje nebeliko bankų. Situacija ėmė keistis, 1921 m. viduryje pradėjus įgyvendinti Naująją ekonominę politiką (NEP), kurią paskatino Rusijos ūkio, transporto suirutė, infliacija, badas, antibolševikinės nuotaikos. Kad atnaujinti prekinius-piniginius santykius, šalyje reikėjo atstatyti kreditavimo sistemą. Pinigų reformai pradėti 1921 m. buvo įkurtas Rusijos TFSR valstybinis bankas, nuo 1922 m. jam suteikta teisė vykdyti pinigų emisiją ir eilę kitų bankinių operacijų. Tokiu būdu pavyko sustabdyti šuoliuojančią infliaciją. 1923 m. šis bankas buvo reorganizuotas į TSRS valstybinį banką.

1950 m. buvo nustatytas rublio aukso turinys – 0,222168 g gryno aukso. 1961 m. atlikta pinigų reforma, kurios metu naujieji banknotai keisti santykiu 1:10, o aukso turinys padidintas tik 4 kartus – iki 0,987412 g.

Sugriuvus TSRS, 1991 m. gruodžio 20 d. nebeegzistavusios šalies bankas buvo likviduotas, jo visi aktyvai ir pasyvai bei turtas, buvęs RTFSR teritorijoje, atiteko Rusijos bankui.

Lietuvoje redaguoti

Sovietinės okupacijos pradžioje, 1940 m. liepos 23 d. Liaudies seimas priėmė deklaraciją dėl bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo. Nacionalizuotas Lietuvos bankas buvo perduotas SSRS valstybiniam bankui ir tapo jo vietiniu padaliniu.

Nuorodos redaguoti