TSRS-V7 Čeliuskinecas
| TSRS-V7 Čeliuskinecas | |
| Tipas | pusstandis dirižablis |
|---|---|
| Gamintojas | Dolgoprudno mokslinė-gamybinė įmonė |
| Pirmas skrydis | neįvyko |
| Būsena | Sudegė 1934 m. |
| Pagaminta vnt. | 1 |
TSRS-V7 Čeliuskinecas (rus. СССР В-7 (Челюскинец)) – pusstandžio tipo dirižablis, pastatytas dabartinio Dolgoprudno miesto (Maskvos sr.) teritorijoje buvusioje dirižablių statykloje. Orlaivį statė „Dolgoprudno mokslinė-gamybinė įmonė“.
Aprašymas redaguoti
„TSRS-V7“ buvo statomas kartu su dirižabliu „TSRS-V6 Osoaviachim“.
Sėkmingai baigtos paskendusio garlaivio „Čeliuskinas“ ekipažo gelbėjimo operacijos garbei, 1934 m. birželio mėn. nuspręsta naujai statomą dirižablį pavadinti „Čeliuskinecu“.
Priešingai, nei skelbia kai kurie šaltiniai, „TSRS-V7“ niekada nepakilo. 1934 m. balandžio 16 d. numatyti skrydžio bandymai, dėl blogų oro sąlygų, buvo atidėti kitai dienai. Tos pačios dienos vakare sudegė elingas, kuriame stovėjo dirižablis. Ugnis taip pat pasiglemžė elinge buvusius išardytus dirižablius „TSRS-V4“ ir „TSRS-V5“. Pagal oficialią versiją, gaisrą sukėlė į elingą trenkęs žaibas.
1935 m. pagal tą patį projektą (su kai kuriais pakeitimais) buvo pastatytas dirižablis „TSRS-V7 bis“.
Literatūra redaguoti
- Белокрыс А. „Дирижаблестрой“ на Долгопрудной: 1934-й, один год из жизни. – М.: „Паулсен“, 2011. – ISBN 978-5-98797-060-7
- „Гибель дирижабля В-7“ (глава из книги Умберто Нобиле „Мои пять лет с советскими дирижаблями“)
- Обухович В. А., Кульбака С. П. Дирижабли на войне. – М.: ACT, 2000. – ISBN 5-17-001637-9
Nuorodos redaguoti