Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Suvokimas – esminė pažinimo proceso dalis, susijusi su mąstymu, atmintimi, dėmesiu, be to suvokimą veikia pažinimo motyvai, emocijos, jam įtakos turi suvokėjo tikslai, todėl suvokimo procesai yra intencionalūs (kryptingi), jais išskiriamas informacinis situacijos turinys. Pagal jį subjektas gali palyginti suvokiamus objektus su savo atmintyje saugomais ankstesniais tų objektų vaizdais bei aprašais ir juos atpažinti (t. y. priskirti vienai ar kitai semantinei klasei (kategorijai)). Suvokimas panašus į mąstymo procesą tuo, kad gali transformuoti vaizdą ir padaryti jį tinkamą sprendimui priimti. Tokie perkūrimai, dažnai nesąmoningi, gali padėti subjektui išspręsti iškylusius uždavinius. Realybei adekvatų suvokimą reiktų skirti nuo iliuzijų.

Mokslinę suvokimo sampratą plėtojo filosofai, fizikai, fiziologai, kibernetikai. XX amžiaus antrojoje pusėje suvokimo samprata tapo viena svarbiausių psichologijos problemų. Tyrimuose naudojamasi stebėjimu, eksperimentu, derinami empirinės analizės ir modeliavimo metodai. Duomenys apie suvokimo funkcijas, raidą ir struktūrą padeda kurti informacijos atpažinimo ir perteikimo vaizdais (vizualizacija) sistemas, jais naudojamasi techninėje estetikoje, meniniame konstravime, pedagogikoje, sporte ir pan.

Reikšmės redaguoti

Rūšys redaguoti

Jutiminis suvokimas:

Viršjutiminis suvokimas:

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. NAVICKAS, Vytautas. Pažinimo psichologija. Kaunas: Šviesa, 1990, 10 p. ISBN 5-430-00883-4 .

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose