Surinamiečiai
| Surinamiečiai | |
|---|---|
 Surinamietės tradiciniais rūbais (XX a. pr.)
| |
| Gyventojų skaičius | 500–600 tūkst. |
| Populiacija šalyse |  Surinamas: ~180 tūkst.[1] Nyderlandai: 350 tūkst. Prancūzijos Gviana: 24 tūkst. Belgija: 20 tūkst.
|
| Kalba (-os) | srnantongo, olandų |
| Religijos | krikščionybė (protestantizmas) |
| Giminingos etninės grupės | miškiniai negrai, kiti karibiečiai (gajaniečiai, gvianiečiai, trinidadiečiai ir kt.), afrikiečiai (ašančiai, eviai ir kt.), Surinamo indai, javiečiai |
 Vikiteka: |
Surinamiečiai |
Surinamiečiai (ol. Surinamers, srn. Srananman) – kreolinė tauta, susiklosčiusi Surinamo valstybėje. Didelė surinamiečių išeivija gyvena Nyderlanduose, taip pat Belgijoje, Prancūzijos Gvianoje. Vartoja daugiausia kreolinę, anglų kalbos pagrindu susidariusią srnantongo kalbą, taip pat paplitusi olandų kalba. Dauguma tikinčiųjų priklauso protestantų bažnyčioms (ypač moraviečiams).
Iki atvykstant europiečiams, dabartinio Surinamo žemėse gyveno indėnų aravakų ir karibų tautos. Nuo XVI a. ėmė steigtis anglų, o nuo XVIII a. olandų gyvenvietės. XVI–XIX a. į darbus plantacijose buvo vežami vergai iš Afrikos (daugiausia ašančiai, eviai). Nemaža jų dalis pabėgo į džiungles, kur gyveno atskirtyje ir sudarė „miškinių negrų“ tautą. Likusieji metisizavosi su kitomis rasėmis ir tapo surinamiečiais-kreolais.
Kaip tauta surinamiečiai ėmė sparčiau klostytis po 1975 m., kai buvo paskelbta šalies nepriklausomybė. Kreolai sudaro tautos branduolį, tačiau į ją palaipsniui įsilieja Surinamo indai, „miškiniai negrai“, kinai, javiečiai, indėnai ir kitos Surinamo tautos.
Dauguma surinamiečių susitelkę sostinėje Paramaribe bei apie Karonteino ir Maroveino upes. Dirba žemės ūkyje, pramonėje, aptarnavime, sudaro inteligentiją.
Kaimuose stato medinius namus ant polių dvišlaičiais stogais.
Kultūra europeizuota. Afrikietiškos tradicijos išlikusios folklore, liaudies tikėjimuose.[2]
-
Buvęs Surinamo prezidentas Henkas Aronas -
Kreolai žvejai -
Surinamietė su vaiku -
Dainininkė Mariana Kornet
