Suitai
| Suitai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~ 2,5 tūkst. |
| Populiacija šalyse |  Latvija
|
| Kalba (-os) | latvių kalba (suitų dialektas) |
| Religijos | katalikai |
Suitai (latv. Suiti) – latvių etnografinė grupė, gyvenanti Kuržemės vakaruose, savo kultūra, kalba ir tradicijomis besiskirianti nuo kitų Latvijos regionų gyventojų. Suitai susitelkę daugiausia Kuldygos savivaldybės Alsungos valsčiuje, taip pat jie gyvena ir Gudeniekų valsčiuje bei Ventspilio savivaldybės Jūrkalnės valsčiuje. Tikintieji daugiausia yra katalikai, jų yra apie 2,5 tūkst. žmonių.
Istorija redaguoti
1623 m. Alsungos savininkas Johanas Ulrichas fon Šverinas vedė Vilniaus aristokratę Barbarą Konarską. Prieš vestuves jaunikis priėmė katalikybę, o kartu su juo savo religiją pakeitė ir pavaldiniai. Savo valstiečiams grafas Šverinas prisakė dėvėti varšuviečių stiliaus rūbus. Dėl sudėtingų santykių su kaimyninėmis liuteronų bendruomenėmis nebuvo priimtinos santuokos su kitų konfesijų žmonėmis, todėl suitai ilgai gyveno savotiškos izoliacijos sąlygomis ir išlaikė savitą kultūrą, papročius.
Suitų kultūra kaip pasaulio paveldas redaguoti
| Suitų kultūrinė erdvė | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| |
| Suitai švenčia vasaros saulėgrįžą | |
| Vieta |  Latvija
|
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2009 |
| Pavojuje | 2009 |
| Nuorodos | |
|
Nuoroda |
 Vikiteka: |
SuitaiVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Kadangi suitai egzistavo tarsi katalikybės sala, supama liuteroniškojo Kuršo, šioje vietoje yra išlikę daiktų, kurie kitur nebesutinkami: pavyzdžiui, unikalūs suitų apdarai, muzikinės tradicijos. Baltų pagonybės tradicijos kartu su katalikybe suformavo unikalią kultūrą. Dėl savo unikalumo nuo 2008 m. suitų kultūrinė erdvė įrašyta į Latvijos kultūros kanoną, o 2009 m. ji buvo įtraukta į UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą[1].
Suitų kultūrinę erdvę apibrėžia daug išskirtinių bruožų, tokių kaip specifinis moterų dainavimas, vestuvinės tradicijos, ryškūs tautiniai rūbai, suitų tarmė, religinės tradicijos, išlaikytas metų švenčių ciklas, didžiulis tik vietoje sutinkamų dainų ir šokių repertuaras. Vietos virtuvėje išlikę seniausi latviški patiekalai kraujinė dešra (asinsdesa) ir kraujiniai blyneliai (asins pankūkas), suitų stiliaus sklandraušiai.
Suitai išlaikė ir archaiškas šeimos struktūras, kurios per istoriją buvo svarbiausias tradicijų tęstinumo garantas. Nors bendruomenė dėl religijos buvo persekiojama TSRS laikotarpiu, labai stipri katalikiška tapatybė po 1991 m. leido jiems atkurti savo kultūrines praktikas, suitų kultūrinė erdvė patyrė spartų atgimimą. 2001 m. buvo įsteigtas Suitų etninės kultūros centras, kurio tikslas – rūpintis suitų kultūros paveldo populiarinimu, jo atstatymu ir apsauga.
Tačiau suitų bendruomenė sparčiai sensta, vis mažiau narių gerai išmano kultūrines tradicijas, dėl ko šis elementas UNESCO įtrauktas į skubios apsaugos reikalaujančių elementų sąrašą.
Išnašos redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Oficiali suitų svetainė Archyvuota kopija 2018-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- Suitai (youtube.com)