Sudetai
Sudetai (vok. Sudeten; lenk. Sudety; ček. Sudety) – kalnai Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje, tarp Rūdinių kalnų ir Beskidų.
Sudetų ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 300 km, vidutinis plotis apie 50 km. Didžiausias aukštis 1603 m (Snežkos kalnas Krkonošių kalnagūbryje).
Sudetuose prasideda Elbė, Oderis, Morava, Neisė. Sudetų kalnuose du Krkonošės nacionaliniai parkai (Lenkijoje ir Čekijoje).
Sudetų kalnai paprastai skirstomi į Rytų Sudetus, Centrinius Sudetus ir Vakarų Sudetus. Didesnieji kalnagūbriai yra Jizeros, Krkonošių, Orlicos, Bistricos, Snežniko, Lužicos, Jesenikų.
Geologija redaguoti
Sudetai geologiškai galėtų būti skirstomi į du masyvus – Vakarų Sudetus ir Rytų Sudetus. Jų riba nesutampa su geografiniu šių kalnų masyvo riba. Kalnyną sudaro įvairaus amžiaus uolienos nuo prekambro iki kainozojaus.
Sudetai iškilo kaledoniškos ir herciniškos kalnodaros metu. Tada prasidėjo nuosėdinių, vulkaninių ir intrūzinių uolienų metamorfizacija. Vėliau susidariusios uolienos buvo 200 mln. metų ardomos. Per šį laikotarpį Sudetai buvo beveik nudenuduoti. Jų vietoje pradėjo kauptis įvairios nuosėdinės uolienos, daugiausia smiltainis. Atėjus alpininės kalnodaros etapui visas masyvas buvo suraižytas tektoniniais lūžiais ir iškeltas į skirtingus aukščius. Pradėjo formuotis intruzinės uolienos (Granitas, Bazaltas, Porfyras), taip pat vulkaninės ir nuosėdinės uolienos.
Sudetuose randama akmens anglies, vario rūdos, arsenopirito, barito, mineralinių versmių.
Nuorodos redaguoti
- Europos kalnai: Sudetai (anglų ir prancūzų k.)
- Mūsų Sudetai (lenk.)
